– Tai taip ir gulėsi visą dieną ant pilvo?

– Atsiversčiau ant nugaros, bet vėl sakysi, kad aš pilvotas.

– Tu daugiau judėk ir mažiau valgyk, tada nebūsi storas.

– Aš valgyti mėgstu, o tavo pamokslų negaliu pakęsti. Nuo jų dar labiau norisi valgyti.

– Gerai. Sakyk, ką tu dar mėgsti. Jei nenori žaisti, tai nors pakalbėtum.

– Miegoti mėgstu, ledus mėgstu...

– Ledai irgi valgis. Sakyk, ko dar nesakei. Toks bus mūsų žaidimas. Aš klausinėsiu tavęs, paskui tu – manęs. Gerai?

– Ką aš dar mėgstu? Televizorių, filmus, kur daug nuotykių... Kramtomą gumą, saldainius...

– Mėgsti skaniai valgyti. Jau sakei, nebekartok. Už kartojimą gausi sprigtą į kakatą.

– Guma, joks valgis. Jos negalima nuryti. Pats gausi, jeigu kabinėsies!

– Ką dar mėgsti ir ko nemėgsti?

– Mėgstu viską, kas yra skanu, kas įdomu... Mėgstu ką nors turėti... Sportinį dviratį, riedučius, kasetinį magą...

– Turi dviratį, bet nevažinėji... Kodėl riedučių niekad neatsineši?

– Todėl, kad kiti tuoj prašo.

– O kodėl tu, Laimi, toks šykštus, ką? Tu – kaip šuo ant šieno: nei pats ėdi, nei kitam duodi.

– Aš jau atsakiau į tavo klausimus. Dabar tu atsakyk.

– Klausk.

– O kas tau labiausiai patinka?

– Man daug kas patinka. Fotografuoti, keliauti, skaityti knygas, kurti eilėraščius, važiuoti į cirką...

– Tu labai mėgsti girtis ir mane mokyti. Geriau sakyk, ko tu nemėgsti?

– Nuobodžiauti nemėgstu. Verksnių nemėgstu. Tinginių, pavyduolių, skundikų... Savęs nemėgstu, kam pykstu dėl niekų, kad šachmatais žaisti neišmokstu, kad aritmetika nesiseka...

– Ir manęs nemėgsti, – pridūrė Laimonas. – Sakysi, ne?

– Ne tavęs, o tavo tinginio, – atsakiau.

– O aš nemėgstu, kai tu mane mokai. Tavo mama – mokytoja, ir tu būsi toks...

– Aš labai norėčiau juokinti. Kaip ir mano tėtis.

– Na tai prajuokink, prajuokink mane. Pamėgink.

– Kad tu net juoktis tingi. Nori – aš tave pakutensiu?

– Eik sau! Nenoriu. Prajuokink be kutenimo.

– Gerai. Prajuokinsiu. Bet ne dabar. Nupaveiksluosiu, pamatysi, koks tu atrodai, ir pats iš savęs pasijuoksi.

Taip ir padariau. Bet Laimis, pamatęs nuotrauką, net nešyptelėjo. Tik dar labiau susiraukė ir pasakė:

– O tu neturi nei tokių gražių marškinių, nei sportinių batų.