Mikalojus Daukša (apie 1527/1538–1613)

Mikalojus Daukša (gimė apie 1527 ar 1538 m. Babėnuose, mirė 1613 m. vasario 16 d. Varniuose) – kunigas, humanistas, kontrreformacijos veikėjas, vienas lietuvių raštijos kūrėjų. Buvo Krakių klebonas (1570–1572 m.), Žemaičių kapitulos kanauninkas (1572–1585 m.) ir oficiolas (1585–1592 m.), Žemaičių vyskupijos administratorius (1609–1610 m.). Išvertė iš lenkų kalbos ir parašė pratarmę pirmajai LDK parengtai iš išleistai lietuviškai knygai – 1595 m. „Katekizmui“. M. Daukšos kūriniai pasižymi savitu stiliumi, turtinga kalba, vartoti naujadarai (mokytojas, valia, įkvėpimas, išmintis ir kiti). 1599 m. „Postilėje“ parašė lenkišką pratarmę, kurioje kreipėsi į Lietuvos visuomenę, skatindamas kurti raštiją lietuvių kalbai. Kūriniai: „Katechizmas, arba Mokslas, kiekvienam krikščioniui privalus“, (1595 m., Vilnius), „Postilla Catholica“ („Postilė“), (1599 m., Vilnius). Mirė 1613 m. Varniuose ir ten buvo palaidotas. Jo knygos buvo atiduotos Kretingos vienuolyno bibliotekai.