1. Keliu lėtai ėjo senutė Uogelė, taip vadinama buvo dėl raudonų veidų.

2. Senutė viena ausimi negirdėjo.

3. Uogelei pasigirdo, kad kažkas jos klausia, tačiau apsidairiusi nieko nepastebėjo.

4. Ji jautė, kad artinasi mirtis, nes ėmė matyti mirusį vyrą ir kitokių nerealių vaizdų, todėl nusprendė nueiti į bažnyčią išpažinties.

5. Uogelės sūnus buvo pravarde Japonas, nes kažkada dalyvavo kare su japonais.

6. Tėvas testamentu Japonui paliko sodybą.

7. Japono žmona perėmė visą namų ūkį iš Uogelės ir viską laikė užrakinusi.

8. Ji apkaltino Uogelę, kad ši norėjusi ją nunuodyti musmirėmis, nors iš tiesų pykino dėl nėštumo.

9. Japonas išvarė motiną iš namų.

10. Uogelė nesikreipė į teismą, tikėjosi, kad sūnus pasigailės savo tokio poelgio.

11. Senutę Uogelę priglaudė našlė Žilienė. Čia senutė gyveno jau penkerius metus, padėdavo dirbt darbus.

12. Sūnus ir marti Uogelės neprisiminė, tik kartais kaimynų sugėdinti perduodavo kokį sudėvėtą drabužį.

13. Japonas atvyko į turgų. Čia sužinojo, kad motina serga, kad prieš kelias dienas buvo atėjusi į bažnyčią.

14. Žmonės Japonui papasakojo, kad senutė klausė kunigo, kiek kainuos laidojimo apeigos, greičiausiai ji bus susitaupiusi nemažai pinigų.

15. Japonas galvojo apie pinigus, kuriuos galbūt sutaupė senutė.

16. Vieną rytą Japonas su žmona atvažiavo į Žilienės kiemą, puolė prašyti atleidimo senutės Uogelės.

17. Žilienė matė, kad jie meluoja. Senutė susigraudino – per skruostą nutekėjo ašara.

18. Japonas su žmona išsivežė mirštančią senutę namo.

19. Namuose parengė geriausią virtuvės kampą, atidavė geriausią patalynę.

20. Keletą dienų senutę lepino, aprengė geriausiais drabužiais, o jos senuose drabužiuose ieškojo pinigų, tačiau nieko nerado.

21. Uogelė lėtai atsigavo, papasakojo, kad neturi pinigų, sutaupytus trisdešimt litų atidavė klebonui, kad uždegtų žvakes per jos laidotuves.

22. Japonas su žmona labai supyko.

23. Jie perrengė Uogelę senais skarmalais.

24. Niekas į Uogelę nekreipė dėmesio: ant jos lovos dėjo įvairius daiktus, virš galvos prikalė lentyną, kurioje buvo įvairūs įrankiai, kartą senutei ant galvos nukrito plaktukas.

25. Uogelė niekuo nesiskundė, gulėjo ramiai, meldėsi. Kartais atrodė, kad jau miršta, tačiau vėl nubusdavo ir toliau gyveno.

26. Japonas kasdien tyčiodavosi iš savo motinos, laukė jos mirties.

27. Marti pakabino virvę virš senutės galvos ir padžiovė skalbinius. Nuo skalbinių lašėjo vanduo senutei ant galvos.

28. Japonas atsinešė lentą ir ėmė matuoti senutę – ar tiks lenta karstui.

29. Senutė Uogelė mirė. Japonas nusprendė karsto dugnui dėti supuvusią lentą nuo liepto – vis tiek niekas nepastebės.