Šventasis Pranciškus Asyžietis (1181–1226) buvo turtingo Italijos pirklio sūnus. Tikrasis jo vardas – Džovanis Bernadonė. Jis atsisakė turtų, paliko namus, pasikeitė vardą ir pradėjo skelbti meilę artimui ir visai gyvai Dievo kūrinijai – žmonėms, gyvūnams ir augalams. Apie šventąjį Pranciškų sukurta daug legendų. Vieną iš jų galite perskaityti ir jūs.

Kartą šventasis Pranciškus pamatęs daug paukščių tupint šalikelės medžiuose ir savo bendrakeleiviams taręs: „Palūkėkite, aš noriu savo broliams ir seserims paukščiams pasakyti pamokslą“. Ir paukščiai tuojau sulėkę ir tupėję ramiai, kol jis rengėsi pamokslui.

Šventasis prabilęs: „Paukščiai, mielieji broleliai, būkite dėkingi Viešpačiui, savo Kūrėjui. Visur ir visada giedodami jį garbinkite. Jūs galite skraidyt, kur tik norite, esate gavę sluoksniuotą, margą ir puošnų apdarą. Viešpats paskyrė jums erdvę. Jūs nei sėjat, nei pjaunat, bet Dievas jus išmaitina. Jis dovanoja jums upes ir šaltinius, kad galėtumėt iš jų atsigerti, kalnus, kalvas ir uolas – prieglobsčiui, medžius – lizdams sukti. Jūs negalite nei verpti, nei austi, bet jis aprengia jus ir jūsų vaikus. Taigi nebūkite nedėkingi, broleliai, ir nepamirškite pagarbinti Dievą“.

Tuomet visi paukščiai pravėrė snapus, ištiesė kaklus, suplasnojo sparnais ir pagarbiai nulenkė galvas. Šventasis peržegnojo juos ir paleido.

Paukščiai pakilo nuostabiai giedodami ir pasiskirstė pagal kryžiaus ženklą į keturis būrius: vienas būrys nulėkė į saulėtekio, kitas – į saulėlydžio pusę, trečias – pietų, ketvirtas – žiemių link.