Pagavo kartą katė žvirblį ir jau ėst ruošias. O žvirblio gudraus būta. Tas ir sako:

– Ar prauseis prieš valgydama?

– Ajajai, vos neužmiršau, – prisiminė katė ir, pasidėjus žvirblį, ėmė praustis.

– Žvirblis kiek pagulėjo, o paskui tik purpt – ir tupi ant šakos.

– Tai dabar kitų pusryčių paieškok, – pasijuokė žvirblis ir nuskrido.

O katė pabaigė praustis ir pati sau sako:

– Kad jau šitaip, tai nuo dabar tik pavalgius prausiuos. Taip ir po šitai dienai taip daro – pirma paėda, paskui prausias.