Santrauka

Poema „Gražina‘‘ pasakoja apie lietuvių kovas su kryžiuočiais. Pagrindinė kūrinio herojė – Gražina. Tai Lydos kunigaikštytė, kunigaikščio Liutauro žmona. Ji buvo graži, nelabai jauna, išmintinga, aukšta, kartais žmonės neatpažindavo, kas eina: Gražina ar Liutauras. Ji buvo ne tik Liutauro žmona, tačiau ir draugė, ir patarėja, o kai reikdavo, ji paguosdavo savo vyrą. Jos pomėgiai skyrėsi nuo kitų merginų. Jai labiau patiko medžioti, jodinėti. Sužinojusi, kad jos vyras sudarė sutartį su kryžiuočiais ir planuoja pulti Vytautą, Gražina nesutrinka. Pirmiausiai ji bando perkalbėti vyrą, tačiau nepavyksta, tada sumano puikų planą ir imasi iniciatyvos. Kunigaikštytė nori apginti vyro garbę, apsirengia vyro rūbais ir vadovauja kariuomenei vietoj Liutauro. Ji drąsiai veda karius, kaunasi su priešais. Ištikimieji tarnai neatpažįsta, kad tai ne Liutauras. Tokį sprendimą galėjo priimti tik labai stiprios valios, ryžtinga ir drąsi moteris. Užvirė nuožmi kova, daug žuvo kryžiuočių, daug krito lietuvių. Pasirodo juodasis raitelis, kuris puola padėti lietuviams, – tai Liutauras. Paskutinėje kovoje žūsta ir Gražina. Net mirdama ji nepasisakė kareiviams kas esanti, tik ištikimajam karžygiui Rimvydui atskleidė paslaptį. Suprato savo klaidą kunigaikštis Liutauras, nors ir per vėlai. Pagal senuosius pagoniškus papročius mirusįjį valdovą sudegindavo. Prie laidotuvių laužo Liutauras tarė žodžius: „Ar žinot jūs, kad dega moteris, nors ją ir sunkūs kario rūbai dengia? Nors moteris, bet karžygys dvasia." Tai pasakęs jis užbėgo ant laužo ir sudegė kartu su Gražina.