Šekspyras Viljamas

Šekspyras Viljamas

Viljamas Šekspyras / William Shakespeare (1564–1616)

Viljamas Šekspyras gimė 1564 m., balandžio mėn. Anglijoje, Stratfordo mieste. Tiksli gimimo diena nežinoma. Krikštytas balandžio 23 d. Tokią pat dieną ir mirė, todėl buvo nuspręsta balandžio 23 d. laikyti ir V. Šekspyro gimtadieniu. V. Šekspyro tėvas buvo pasiturintis ir gerbiamas miestelėnas (pirštinių meistras; manoma, kad dar prekiavo odomis ir vilna). V. Šekspyras, kaip ir kiti miestelėnų sūnūs, mokėsi pradžios mokykloje, kuri buvo vadinama „Gramatikos mokykla“. Čia jis mokėsi graikų ir lotynų kalbų, retorikos. Universitetinio išsilavinimo neturėjo. Gali būti, kad mokytis universitete V. Šekspyrui sutrukdė „sušlubavę“ tėvo verslo reikalai. Be to, V. Šekspyras labai jaunas (būdamas 18 metų) vedė. Teigiama, kad jis dirbo įvairius darbus Stratforde ir šio miesto apylinkėse (dirbo mokytoju, teisme, raštinėje, galbūt ir tėvo dirbtuvėje). 1589 m. išvyko į Londoną. Londone išgarsėjo kaip aktorius ir dramaturgas. V. Šekspyro parašytos pjesės buvo vaidinamos įvairiuose teatruose. Jis su savo bendraminčiais subūrė teatro trupę ir 1599 m. atidarė „Gaublio“ teatrą. Teatro fasadą puošė toks lotyniškas užrašas: TOTUS MUNDUS AGIT HISTRIONEM („Visas pasaulis – teatras“). Teatrą išlaikė ir jo pelnu dalijosi patys aktoriai, juos globojo lordas Šambelionas Handsonas. Per kelerius metus V. Šekspyras išgarsėjo ir tapo turtingas žmogus. Į valdžią atėjus karaliui Jokūbui Pirmajam, „Gaublio“ teatro aktoriai tapo pavaldūs jam. Tuo metu Londono teatrų aktoriai pradėti persekioti, teatrai buvo uždarinėjami. 1613 m. kilus gaisrui, „Gaublio“ teatras sudegė. Manoma, kad kartu su juo sudegė ir V. Šekspyro rankraščiai – neišliko nė vieno. Galbūt todėl, metams bėgant, kilo ginčų, ar iš tikrųjų V. Šekspyro parašyti kūriniai priklauso būtent jam. Beveik prieš pat mirtį V. Šekspyras apsisprendė sugrįžti į gimtąjį miestą (Stratfordą), kuriame gyveno jo šeima. Mirė 1616 m. balandžio 23 d. Stratforde, palaidotas Šventosios Trejybės bažnyčioje. Ant jo antkapio yra tokia epitafija: „Bijoki Jėzaus, eik savo taku, / Nedrįsk atkasti šitų palaikų. / Palaimintas, rimties man nesudrumstęs. / Prakeiktas bus, pajudinęs bent grumstą.“ Ši epitafija žmones baugino. Manyta, kad kape gali būti paslėptų rankraščių ar kokia ypatinga informacija. XIX–XX a. V. Šekspyro biografija apsipynė legendomis ir įvairiais aiškinimais. Per 24 metus V. Šekspyras sukūrė 37 dramas, 154 sonetus ir kelias dideles poemas. Taip pat jis dirbo teatre, dažnai vaidindavo spektakliuose. Žymiausios V. Šekspyro dramos – tragedijos: „Romeo ir Džuljeta“, „Otelas“, „Karalius Lyras“, „Makbetas“, „Hamletas“. V. Šekspyras, kurdamas savo dramas, rėmėsi istoriniais siužetais. Komedijų parašė daugiau nei tragedijų. Žinomiausios iš jų: „Klaidų komedija“, „Užsispyrėlės sutramdymas“, „Daug triukšmo dėl nieko“. Tuo metu, kai gyveno ir kūrė V. Šekspyras, formavosi ir nacionalinė anglų drama. Pradėta domėtis Anglijos istorija, kai kurie jos epizodai atsispindi ir tuo metu sukurtose anglų dramose. „Gaublio“ teatre buvo suvaidintos visos žymiausios V. Šekspyro dramos. Įdomu tai, kad tuo metu teatro scenoje moterys nevaidindavo, moterų vaidmenis atlikdavo vyrai.