Moljeras / Molière (1622–1673)

Tikrasis vardas ir pavardė – Žanas Batistas Poklenas (Jean-Baptiste Poquelin). Gimė 1622 m. apie sausio 13 d. Paryžiuje, mokėsi jėzuitų kolegijoje. Moljerą amžininkai apibūdina kaip išsilavinusį, šmaikštų, pastabų, kritiško proto, kupiną gyvenimo džiaugsmo. Tėvas buvo pasiturintis, dirbo karaliaus baldų apmušėju bei audinių tiekėju. Turėjo savo krautuvę ir privilegiją rūpintis karaliaus patalyne (tuo metu tai buvo svarbi privilegija). Dėl padėties karaliaus dvare Žano Batisto tėvas galėjo pirmagimį sūnų (jaunąjį Moljerą) leisti į mokslus – Žanas Batistas mokėsi kartu su kitais aukštuomenės vaikais. Iš pradžių jaunuolis ketino studijuoti teisę, bet pasirinko teatrą, tęsti tėvo verslą atsisakė, nors tėvas to labai tikėjosi. Kartu su bendraminčiais subūrė teatro trupę. Tėvas buvo nusivylęs dėl sūnaus pasirinkimo būti aktoriumi ir dirbti teatre, nes aktoriaus profesija to meto Prancūzijoje buvo laikoma negarbinga. Pirmieji Žano Batisto suburtos aktorių trupės pasirodymai Paryžiaus publikos nesudomino, todėl jie pasirinko klajojančių aktorių kelią. Išvykęs į provinciją, Žanas Batistas pasivadino Moljeru. Moljero teatras po Prancūziją klajojo maždaug 13 metų, paskui sugrįžo į Paryžių ir sulaukė karaliaus Liudviko XIV palaiminimo. Moljero teatro trupei buvo leista vadintis Karaliaus artistų trupe. Moljeras vadovavo savo teatrui, vaidino ir pats rašė pjeses. Išgarsėjo savo komedijomis, bet neretai buvo ir išjuokiamas, žeminamas, nes komediantų darbo žmonės negerbė. Mirė 1673 m. vasario 17 d. po spektaklio, kuriame pats sirgdamas vaidino tariamą ligonį. Vietiniai bažnyčios atstovai nesutiko Moljero laidoti kapinėse: jo žmonai su prašymu leisti palaidoti vyrą kapinėse teko kreiptis į arkivyskupą ir karalių. Tik dėl to, kad užtarė karalius, mirusiojo kūnas naktį palydėtas į kapines ir palaidotas nuošalioje vietoje, kuri iki šiol nėra tiksliai žinoma. Moljero komedijos populiarios ir šiandien, pvz.: „Tartiufas“, „Skapeno klastos“, „Don Žuanas“, „Tariamas ligonis“, „Šykštuolis“ ir kitos.