Antanas Strazdas (1763–1833)

Antanas Strazdas – poetas, kunigas, žmonių atsiminime išlikęs maloniniu Strazdelio vardu. Tikrų jo biografinių duomenų yra nedaug, todėl jis tapo ""legendine"" asmenybe. A. Strazdas gimė 1763 m. Astravo ar Kriūgiškio kaime, Zarasų apskrityje, baudžiauninkų šeimoje. Vaikystė buvo labai sunki, todėl visą gyvenimą nekentė ponų. Puikiai mokėjo lenkų ir lotynų kalbas, bet niekada neužmiršo gimtosios lietuvių kalbos. Jis mokėsi Krėslavos kunigų seminarijoje, iš ten persikėlė į Varnius, kur buvo įšventintas į kunigus. Vėliau kunigavo įvairiose Rytų Aukštaitijos parapijose. A. Strazdas niekam nepataikavo, dėl to katalikų bažnyčios vyresnybės buvo nemėgstamas ir visaip persekiojamas. Už eilėraštį „Pagrabas Palšio“, įdėtą į jo rinkinį, poetas buvo priverstas aiškintis. Pasiaiškinime A. Strazdas prabyla apie savo pašaukimą, apie literatūros svarbą žmogaus gyvenime. Už tai jis buvo nubaustas: įsakyta deginti jo eilėraščius. Jis jautėsi svetimas tarp sulenkėjusių dvarininkų ir kunigų, su jais nesutarė, netgi kildavo aštrių ginčių. Dėl to jis buvo nuolat keliamas iš vienos vietos į kitą. Galima paminėti daugiau nei dvidešimt vietovių, kur jam teko gyventi ir dirbti. Jis niekur negalėjo dirbti ramiai, Vyskupijos vadovai jį kaltino, kad neatlieka bažnytinių apeigų, kad slapta gyvena su šeimininke, kad turi nesantuokinių vaikų – nuolat juodino ir šmeižė. A. Strazdas nuolat keliavo, slėpėsi nuo bažnyčios vadovybės, valstiečiams patarnaudavo veltui: krikštijo, tuokė ir laidojo. 1820 m. nusipirko ūkį Kamajuose, čia gyvendamas važinėjo po apylinkes atlikdamas kunigo patarnavimus. Bet jį vėl persekiojo, apskundė, kad gyvena kunigui netinkamą gyvenimą, suėmė ir išvežė į Pažaislio vienuolyną, kad atgailautų. Jam buvo atimtos dvasininko teisės, pragyventi galėjo tik iš žmonių malonės. Paskutinius gyvenimo metus praleido glausdamasis pas svetimus žmones, dažniausiai pas dvasininkus. 1833 m. po ilgos ligos A. Strazdas mirė. A. Strazdui esant gyvam, tebuvo išleistas tik vienas jo poezijos rinkinėlis („Giesmės svietiškos ir šventos"), kuriame išspausdinti 9 poeto eilėraščiai. Antro poezijos rinkinio, kurį buvo parengęs spaudai, nepavyko išleisti dėl cenzūros daromų kliūčių. A. Strazdo dainos, kad ir neišspausdintos, plačiai prigijo liaudyje ir nežuvo. geriausieji A. Strazdo eilėraščiai meninės išraiškos atžvilgiu artimi liaudies dainoms. Poetas rašė ir lenkų kalba.