Simonas Stanevičius (1799–1848) Simonas Stanevičius – vienas svarbiausių XIX amžiaus pradžios lietuvių kultūros veikėjų bei rašytojų, geriausias pasakėčių kūrėjas. S. Stanevičius gimė 1799 m. Kanopėnų kaime, Raseinių apskrityje, smulkių žemaičių bajorų šeimoje. Mokėsi Kražių gimnazijoje. Baigęs gimnaziją, dar metus liko Kražiuose, vertėsi korepetitoriaus darbu. 1822 m. įstojo į Vilniaus universiteto Literatūros ir laisvųjų menų fakultetą, studijavo lotynų ir senovės graikų kalbas, taip pat mokėsi rusų ir prancūzų kalbų. Universiteto aplinka paskatino prisidėti prie lietuviškų knygų leidimo ir lietuvybės gaivinimo. Jau 1823 m. S. Stanevičius išspausdino keturis leidinius, sukūrė odę „Šlovė Žemaičių“, parašė kai kurias savo pasakėčias. Baigęs universitetą, S. Stanevičius liko Vilniuje. Čia jis mokė privačiai, tęsė lituanistikos studijas, rengė spaudai lietuviškus leidinius. 1829 m. S. Stanevičius nuveikė labai daug: išleido gramatiką, dainų rinkinį, paskelbė savo odę ir pasakėčias. Išleidęs pagrindinius savo darbus, S. Stanevičius gyveno raseiniuose pas grafą Jurgį Plioterįį, kuris jį globojo dar Kražių gimnazijoje, o vėliau – ir Vilniaus universitete. S. Stanevičius Raseiniuose tvarkė J. Plioterio biblioteką, kurioje buvo kaupiami leidiniai, rankraščiai, susiję su Lietuvos istorija bei lietuvių kalba. Po 1831 m. sukilimo dalis inteligebtų išvyko iš Lietuvos, dalis garsių žmonių mirė, buvo uždarytas Vilniaus universitetas, todėl S. Stanevičius jautėsi labai vienišas, dažniausiai laiką leisdavo tarp knygų. S. Stanevičius mirė nuo džiovos 1848 m. Stemplėse, palaidotas Švėkšnoje.