Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595–1640)

Motiejus Kazimieras Sarbievijus žinomas kaip vienas žymiausių lotyniškai rašiusių XVII a. Europos poetų. Gimė 1595 m. vasario 24 d. Sarbievo kaime, vadinamojoje Mozūrijoje (dabar – Lenkijos teritorija). Ilgą laiką gyveno Lietuvoje, rašė lietuviška tematika. Dėl to, kad daugiausia gyveno ir kūrė Lietuvoje, ir šiandien yra įtraukiamas į lietuvių literatūros istoriją. Savo eilėraščius leido ir Europoje, ir Lietuvoje (Vilniuje). Būdamas 17 metų, atvyko į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos sostinę Vilnių. Pirmuosius dvejus metus praleido Vilniaus universiteto naujokyne – čia prasidėjo jo pažintis su Lietuva. Po kurio laiko dėstė Kražių jėzuitų kolegijoje, studijavo Vilniaus universitete, vėliau – buvo Vilniaus universiteto profesorius, dėstė retoriką, filosofiją ir teologiją. M. K. Sarbievijus vadinamas „vienos knygos autoriumi“, nes visą laiką taisė ir pildė savo poezijos rinktinę „Lyrikos knyga“, kuri pirmą kartą buvo išleista Kelne 1625 m., kai M. K. Sarbievijui buvo 30 metų; manoma, kad ją rengti pradėjo, būdamas 25-erių. XVII a. pasirodė net 30 šios knygos leidimų! Labiausiai pagarsėjo 1632 metų „Lyrikos knygos“ leidimas, kuriam titulinį lapą sukūrė Piteris Paulius Rubensas – žymus XVII a. flamandų tapytojas. M. K. Sarbievijus mirė Varšuvoje 1640 m. balandžio 2 d. Jo poezija yra išversta į anglų, vokiečių, prancūzų, italų, lenkų, lietuvių kalbas.