Labiausiai anglų rašytoją Danielį Defo išgarsino romanas „Robinzonas Kruzas“, kurį jis parašė būdamas maždaug šešiasdešimties metų. Pirmoji romano dalis pasirodė 1719 m. pradžioje, tų pačių metų pabaigoje – antroji, 1720 m. buvo išleista trečioji. Literatūros kritikai teigia, kad pirmoji Robinzono Kruzo istorijos dalis – pati geriausia. D. Defo romanas susijęs su to meto tikrų kelionių aprašymais. Manoma, kad parašyti šį romaną D. Defo įkvėpė škotų jūrininko Aleksandro Selkirko istorija. A. Selkirkas dalyvavo ekspedicijoje, per kurią už maištavimą prieš kapitoną buvo paliktas negyvenamoje saloje ir čia išgyveno daugiau kaip ketverius metus. Vėliau buvo išgelbėtas, tačiau beveik pamiršo kalbėti ir nenorėjo bendrauti su žmonėmis. A. Selkirką išgelbėjo kapitonas Vudsas Rodžersas. V. Rodžersas A. Selkirko prisiminimus įdėjo į knygą „Kruizas aplink pasaulį“ (išleistą 1718 m.). D. Defo domėjosi to meto kelionių aprašymais ir buvo sukaupęs nemažai žinių apie tolimus kraštus.

D. Defo romane žmogus (Robinzonas Kruzas) taip pat lieka vienas negyvenamoje saloje, bet nesulaukėja, išsaugo žmogiškumą, daug ko išmoksta. Šis romanas – tai dvasinė autobiografija, kuri primena biblinę sūnaus palaidūno istoriją: iš pradžių Robinzonas nepaklūsta tėvams, palieka savo namus, bet po ilgų klajonių ir nesėkmių pasikeičia – subręsta, surimtėja.

Romano pradžioje pasakojama apie tai, iš kur Robinzonas Kruzas kilęs, kas jo tėvai, broliai. Tėvai prašo Robinzono gyventi sėsliai ir mokytis teisės. Tačiau Robinzonas nori tik keliauti. Metus jis su tėvais diskutuoja, ginčijasi, bet pagaliau pabėga iš namų. Jis keliauja aštuonerius metus, dauguma jo kelionių nesėkmingos.

Vieną dieną Robinzonas nusprendžia su draugais plaukti į Gvinėją. Per šią kelionę jie patiria didžiulę nesėkmę – kyla audra, laivas blaškomas, įgula sulipa į valtelę ir stengiasi pasiekti krantą. Tačiau iš visos įgulos lieka gyvas tik Robinzonas Kruzas. Jis nubloškiamas į negyvenamą salą. Toje saloje jam tenka gyventi net 28 metus (romane rašoma, kad Robinzonas išgyveno saloje nuo 1659 m. rusėjo 30 d. iki 1686 m. gruodžio 19 d.). Paskui jis išgelbstimas ir kelerius metus gyvena Anglijoje. Tačiau net ir po tokių sunkių išgyvenimų, sulaukęs senyvo amžiaus, vėl leidžiasi į keliones ir dar 10 metų keliauja bei patiria daug nuotykių.

Robinzonas (D. Defo sukurtas veikėjas) įdomus tuo, kad yra ypač atkaklus, išradingas ir siekia užsibrėžtų tikslų. Jis geba orientuotis sunkiose situacijose, grumtis su gamtos stichijomis. Robinzonas moka ištirti negyvenamos salos klimatą, išmoksta auginti javus bei kepti duoną, prisijaukina ožkas, pasistato būstą ir siuvasi drabužius. Taigi jis ne tik labai atkaklus, bet ir be galo darbštus. Iš esmės Robinzonas negyvenamoje saloje išgyvena, nes nuolat kliaujasi savo protu. Todėl romane tiek daug vietos yra skiriama Robinzono apmąstymams. Robinzonas rašo: „aš supratau“, „aš ėmiau galvoti“, „aš įsitikinau“, „sukau galvą“, „tai mane privertė susimąstyti“. Taip rašytojas skaitytojams primena, kad pagrindinis jo sukurto veikėjo gyvenimo variklis – mąstymas.

Romanas apie Robinzoną Kruzą parašytas Švietimo epochoje. Tuo metu buvo tikima žmogaus protu, jo laisve ir galimybėmis išsivaduoti iš visuomenės suvaržymų. Galbūt dėl to D. Defo ir sugalvoja tokį romano siužetą – žmogus iš civilizuoto pasaulio patenka į negyvenamą salą, čia jis visiškai laisvas, nepriklausomas ir remdamasis savo protu sugeba šioje saloje išgyventi. Pagrindiniai dalykai, kurie padeda D. Defo sukurtam veikėjui – tai protas, atkaklumas ir darbštumas.

Informacija iš „Vikipedijos" (angl. Wikipedia)

Robinzono Kruzo sala (isp. – Isla Robinsón Crusoe) yra Ramiojo vandenyno pietuose, 674 km į vakarus nuo Pietų Amerikos krantų. Priklauso Čilei. Joje gyvena apie 500 žmonių, vienintelė gyvenvietė – San Chuan Bautista. Pagrindinis gyventojų verslas – žvejyba. Su žemynu susisiekiama laivu ir lėktuvu. Būtent šioje saloje už bausmę buvo paliktas škotų jūrininkas A. Selkirkas – rašytojo D. Defo sukurto veikėjo (Robinzono Kruzo) prototipas. Dėl to 1966 m. Čilės valdžia ir pervadino salą – anksčiau ji vadinosi Más a Tierra. Sala yra vulkaninės kilmės, izoliuota nuo žemyno, čia daug savitų augalų ir gyvūnų. Dėl to ši sala labai vertinga mokslo požiūriu.