TARTIUFAS – pagrindinis veikėjas

PONIA PERNEL – Orgono motina

ORGONAS – Elmiros vyras, namų šeimininkas

ELMIRA – Orgono žmona

DAMISAS – Orgono sūnus

MARIANA – Orgono dukra, ji myli Valerą

VALERAS – jaunuolis, kuris myli Marianą

KLEANTAS – Elmiros brolis

DORINA – Marianos kambarinė (tarnaitė) ir kt.

Komedijos veikėjai:

TARTIUFAS – pagrindinis veikėjas
PONIA PERNEL – Orgono motina
ORGONAS – Elmiros vyras, namų šeimininkas
ELMIRA – Orgono žmona
DAMISAS – Orgono sūnus
MARIANA – Orgono dukra, ji myli Valerą
VALERAS – jaunuolis, kuris myli Marianą
KLEANTAS – Elmiros brolis
DORINA – Marianos kambarinė (tarnaitė) ir kt.

Dramos įvykių seka

Ponia Parnel ginčijasi su Orgono žmona, vaikais ir tarnaite. Ji nebenori būti sūnaus namuose, nes namiškiai nesupranta, kad Tartiufas yra geras žmogus. Ji sako, jog Orgonas turi pamokyti visus namiškius, kad reikia gerbti dorą žmogų Tartiufą.Tačiau Tartiufas iš tiesų yra veidmainis, apsimetėlis, ir visi žmonės tai mato, tik ponia Parnel ir jos sūnus Orgonas tiki, kad jis yra puikus, geras, nuoširdus, sąžiningas ir labai pamaldus. Tarnaitė Dorina apie Tartiufą sako, kad jis buvo neturtingas, kai atėjo į Orgono namus, o dabar jis tikras ponas.

DORINA: Pas mus atėjo basas, jo visa manta Nebuvo nė penkių skatikų neverta, O šiandien jis čionai vaidina šeimininką, Jį viskas erzina, jam viskas nepatinka! <...> Jį laikote šventu, bet teikiatės jūs klysti Šventumas jo gryniausia veidmainystė.

Pirmas veiksma, I scena

Dorina stebisi, kad Orgonas taip aklai tiki Tartiufu, nemato jo ydų, visa, ką Tartiufas daro, jam atrodo šventa, nors tai gryna apgaulė ir vaidyba.

DORINA: Ir vien apie Tartiufą kliedi ištisai; Vadina broliu jis kažkokį nevidoną, Kur kas labiau jis myli už vaikus ir žmoną, Labiau už motiną. Visur jo klauso jis, Su juo dalijasi širdies paslaptimis, Bučiuoja, popina... <...> Jisai už stalo jį sodina pirm kitų, Ir džiaugiasi širdingai jo apetitu, <...> Žodžiu, taip žavisi ir tiki jis Tartiufu, Jog nuovoką pametęs laiko jį dievu: Jis visuomet teisus, jisai negali klysti, Menkiausia jo mintis yra jam pranašystė.

Pirmas veiksmas, II scena

Orgonas be galo tiki Tartiufu, vadina jį sūnumi ir nori jam į žmonas atiduoti dukterį Marianą. Aklą atsidavimą Tartiufui parodo dialogas su tarnaite. Orgonas klausia tarnaitės, kokios naujienos, tarnaitė pasako, kad ponia blogai jautėsi, karščiavo, jai skaudėjo galvą, bet jis negirdi, ką sako tarnaitė ir klausinėja, kaip laikosi Tartiufas.

Situacija tikrai komiška:

ORGONAS: Ką gero atnešė praėjusios dvi dienos? Kaip jaučiatės? Ką veikiat? Kokios čia naujienos?

DORINA: Turėjo baisų karštį užvakar ponia. Skaudėjo galvą jai. Kas buvo, nežinia.

ORGONAS: Na, o Tartiufas kaip?

DORINA: Stebėtinas dalykas, Raudonas, apkūnus ir sveikas kaip ridikas. ORGONAS: Vargšelis! <...>

DORINA: Šiurpulys jai visą kūną krėtė, Ir mes prie guolio jos turėjome budėti. Negaudama nusnūst minutės nei vienos, Jinai kamavosi lig pat šviesios dienos.

ORGONAS: Na, o Tartiufas kaip?

DORINA: Nuo stalo atsikėlęs Į savo kambarį nuėjo sveikutėlis, Į šiltą patalą atsigulė tuoj pat Ir knarkė ligi ryto, kaip kad visuomet.

ORGONAS: Vargšelis! Pirmas veiksmas, V scena Orgonas sugalvojo, kaip Tartiufas gali tapti šeimos nariu: išleis už jo dukrą. Tačiau Mariana nenori tekėti už Tartiufo, nes ji myli puikų jaunuolį Valerą.

ORGONAS: Jis vargšas – ir tegu, Bet mūsų akyse neturtas jį tik puošia: Už tai mes dar labiau jį gerbti pasiruošę; Ir štai kur jo didybės glūdi paslaptis: Nuo visko savo noru atsisakė jis, Į žemiškus lobius gašliai neįsitvėrė Ir pasiryžo siekti amžinojo gėrio! <...> Jisai gyvenimą pavers į žemės rojų, Ir jūsų santuoka jums bus Mielesnė už visus pasaulio šio lobius.

Antras veiksmas, II scena

Dukra nedrįsta priešintis tėvo norams, bet tarnaitė Dorina pataria priešintis tėvo valiai.

DORINA: Geriau jisai nepirštų dukrai savo skonio Ir jei Tartiufas jam toks mielas, tai tegu Ir teka sau už jo! Man bus smagu.

Antras veiksmas, III scena

Orgonas aklas, jis nemato Tartiufo veidmainiškumo, bet jam atmerkti akis nusprendžia žmona Elmira. Ji liepia vyrui lįsti po stalu, kad viską girdėtų, o pati kalbasi su Tartiufu. Dabar visi pamato, kokia žema Tartiufo moralė, net ir tie, kuriems jis patiko. Tartiufas ima meilintis Elmirai, kalba jai gražiausius meilės žodžius, bando suvilioti, siūlo jai tapti slapta meiluže, juokiasi, kad gali Orgoną vedžioti už nosies:

TARTIUFAS: Drąsiau, nes abejonės niekad nesibaigia. Prisiekiu, viskas liks didžiausioj paslapty; Blogybė – ne pats darbas, o gandai pikti. Mes nusikaltome, jei esam pastebėti, O nusidėt slaptai – nereiškia nusidėti. <...> Nekvaršinkite sau dėl jo galvos, madam. Seniai išmokiau jį pritarti tam, Ką jam aš pasakau, ir kiek tik mums patinka, Mes galime vedžiot už nosies šeimininką.

Ketvirtas veiksmas, V scena

Orgonas pagaliau supranta, kaip aklai tikėjo veidmainiu Tartiufu, bet jis padarė didelę klaidą – jau užrašė jam visą savo turtą. Atvyksta antstolis ir liepia visiems išsikraustyti, nes čia gyvens kilmingas ponas Tartiufas... Tačiau komedija baigiasi gerai, visus išgelbėja Valeras. Jis nuvyksta pas karalių, atskleidžia visą Tartiufo klastą. Karalius yra teisingas, jis atsiunčia policininkus suimti Tartiufą, visą turtą grąžina Orgonui. Orgonas nusprendžia už Valero išleisti savo dukterį Marianą. Visi laimingi ir patenkinti, laimėjo gėris.