Karmelis Simonas ,,Kurčias profesorius pripažįsta dvi kalbas‘‘
Karmelis Simonas ,,Kurčias profesorius pripažįsta dvi kalbas‘‘
„Aš gimiau kurčias girdinčių tėvų šeimoje. Visą laiką buvau ugdomas žodiniu metodu.
Mokykloje man labai gerai sekėsi matematika, geografija, chemija ir kiti dalykai, tačiau anglų kalba man buvo labai sunki. Gaudavau tik blogiausius įvertinimus. Bėda buvo ta, kad aš įsimindavau tik trumpus žodelius, kuriuos po kiek laiko pamiršdavau, nes nesuprasdavau jų reikšmės. Sakinius išmokdavau atmintinai, bet ir jie greitai pasimiršdavo.
Labai nemėgau skaityti knygų, nes visai nesuvokdavau ten parašytų žodžių prasmės. Man gerai sekėsi bendrauti gestų kalba, bet blogai jaučiausi, kad nemoku rašyti angliškai.
Paprašiau tėvų, kad surastų anglų kalbos mokytoją, kuris išmokytų mane rašyti ir skaityti. Su manimi dirbusio specialisto dėka per aštuonias savaites perpratau anglų kalbą, nes mokytojas, prieš užduodamas išmokti naujus žodžius, pirmiausia man išaiškindavo jų reikšmę. O tai ir buvo svarbiausia“, – pasakojo dr. Simonas J. Karmelis.
Jis sakė, kad buvo ugdomas žodiniu metodu, todėl suprantantis, kad kurtiesiems lengviau bendrauti gestų kalba. Svečias pabrėžė, jog mažus vaikus būtina mokyti žodinės kalbos, nes tik taip vystosi jų mąstymas.
Pasak profesoriaus, skaitymo džiaugsmą jis patyrė būdamas šešiolikos metų. „Kai pradėjau skaityti knygą ir suvokti žodžių reikšmę, ėmiau matyti vaizdus. Laikui bėgant, išmokau ir supratau vis daugiau žodžių. Tai, ką skaitydavau, matydavau lyg kino filmą. Pirmoji knyga mane taip sudomino, kad per vasarą aš perskaičiau dar tris“, – pasakojo profesorius. Vėliau jų perskaitė tiek, kad jau nebesuskaičiavo. Jis pasidžiaugė, kad tik per knygas pasiekė to, ko norėjo.
Jis pabrėžė, kad turi dvi gimtąsias kalbas – gestų ir anglų.
Kalbėdamas apie anglų kalbos mokymąsi, skaitymo svarbą dr. Simonas J. Karmelis akcentavo, kad tik geras kalbos mokėjimas atveria kelią tolesnėms studijoms bei pasiekimams. „Nors mažas ir labai nenorėjau mokytis anglų kalbos, bet laiku supratau jos svarbą, todėl dabar turiu daktaro laipsnį“, – šypsodamasis sakė jis.
Profesorius pasidžiaugė, kad, nepaisant klausos negalios, kurtieji ir neprigirdintieji yra nemažai pasiekę sporto, meno, kultūros, vadybos, mokslo srityse. „Pasaulyje yra daug kurčių žmonių, kurie daug nuveikė visuomenės labui ir pasiekė įvairių laimėjimų“, – sakė dr. Simonas J. Karmelis.
Pasak profesoriaus, JAV yra 24 milijonai neprigirdinčiųjų, apie 4–6 milijonus kurčių žmonių. Iš jų – apie 800 tūkstančių dirba kultūros srityje, yra 100 kurčių gydytojų, 25 advokatai, 20 mokyklos direktorių, 5 pastoriai, daug sporto federacijos prezidentų, viceprezidentų. Yra ir rašytojų. Daugelis šių specialistų turi magistro ir daktaro laipsnius.
„Labai svarbu, kad būtų kuo daugiau kalbama, rašoma apie daug pasiekusius kurčius ir neprigirdinčius žmones. Ypač svarbu, kad apie juos kuo daugiau žinotų kurti vaikai, kad jie turėtų sektinų pavyzdžių, į kuriuos galėtų lygiuotis“, – pabrėžė svečias.
Jis pasidomėjo, ar Lietuvos kurčiųjų bendruomenė rašo savo istoriją, ar pakankamai rašoma apie tuos kurčiuosius, kurie yra pasiekę sporto, meno, mokslo ir kitose srityse. Ar klausos negalią turintys vaikai pakankamai žino apie žymius kurčius žmones.
Anot dr. Simono J. Karmelio, labai svarbu atkreipti dėmesį į kurčiųjų šeimas, kuriose auga girdintys vaikai: „Tai labai aktuali tema, nes kurtiems tėvams girdintis vaikas yra didelė problema. JAV nuolat tokioms šeimoms yra rengiamos stovyklos, kuriose specialistai konsultuoja ir moko, kaip tokiems vaikams gerai jaustis kurčiųjų bendruomenėje ir pritapti girdinčiųjų visuomenėje.“ Pasak profesoriaus, buvo toks atvejis, kai, kurčiųjų šeimoje gimus girdinčiam vaikui, socialiniai darbuotojai jį atėmė iš tėvų. Bet tėvai kreipėsi į teismą, ir kūdikis buvo jiems grąžintas. „Kurčias žmogus nėra kitoks, jis jaučia taip pat, kaip ir girdintysis, tiesiog viskas priklauso nuo jūsų pačių. Reikia žinoti savo teises ir nebijoti jų ginti“, – pabrėžė garbus svečias.