Mes dažniausiai galvojame, kad pirmoji mūsų knyga buvo Martyno Mažvydo „Katekizmas“ (išspausdintas 1547 m.). Ji buvo skirta Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (LDK), bet spausdinta svetur – Prūsijoje. Iš esmės teisūs tie, kurie M. Mažvydo „Katekizmą“ vadina pirmąja lietuviška knyga, bet reiktų žinoti šiek tiek daugiau...

Manoma, kad XVI a. pradžioje Lietuvoje lotynų kalba buvo parengta nemažai knygų, tačiau visos jos spausdintos svetur, mat spaustuvių Lietuvoje nebuvo. Taigi dar iki M. Mažvydo „Katekizmo“ Lietuvoje buvo parengta ir viena dažniau minimų LIETUVOS (arba Lietuvoje parengtų) knygų – tai Martyno Rodomiečio apeigų knyga „Agenda“. Parengta ji lotynų kalba. Išspausdinta buvo 1499 m. Gdanske. Ši knyga skirta dvasininkams.

Kiti istorikai mano, kad pirmąja Lietuvos knyga reiktų laikyti Vilniuje išspausdintą Pranciškaus Skorinos „Mažąją kelionių knygelę“. Ji buvo išspausdinta 1522 m., parengta rusėnų kalba. Su Skorinos pavarde siejama knygų spausdinimo pradžia Lietuvoje. P. Skorina Lietuvoje įkūrė spaustuvę ir pirmasis pradėjo spausdinti savo parengtas knygas.

Knygų spausdinimo pradžia Lietuvoje

Martynas Mažvydas savo knygas spausdino taip pat ne Lietuvoje, o Prūsijoje. Sakysite, keista... Juk P. Skorina Lietuvoje jau nuo 1522 m. spausdino savo knygas, o M. Mažvydas „Katekizmą“ išleido vėliau – tik 1547 m. ... Tačiau P. Skorina mirė maždaug 1541 m. Su juo kuriam laikui užgeso ir knygų spausdinimas Lietuvoje. Nauja spaustuvė Lietuvoje buvo įkurta tik 1533 m. Brastoje. Ją įkūrė Mikalojus Radvila Juodasis. Vėliau Radvila Juodasis įkūrė dar vieną spaustuvę Nesvyžiuje (1562 m.). Dar vieną spaustuvę 1569 m. įkūrė Chodkevičiai. Vėliau Radvilos Juodojo sūnus Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis Brastos spaustuvę perkėlė į Vilnių ir atidavė besikuriančiam jėzuitų universitetui. Nuo tada knygų spausdinimas Lietuvoje tapo nenutrūkstamu procesu.