Lietuvos kunigaikščio Gedimino laiškai rašyti 1322–1325 m. Šiandien žinome buvus septynis Gedimino laiškus, bet išliko šeši – ne originalai, o vėlesni nuorašai. Manoma, kad Gedimino laiškai ypač svarbūs dėl to, kad juose pirmą kartą minimas Vilnius. Tačiau dar svarbesni jie dėl to, kad juose atsispindi Gedimino siekis matyti Lietuvą, įsiliejusią į Vakarų Europos kontekstą. Gedimino politinis akiratis buvo labai platus. Laiškuose Gediminas išdėstė savo pageidavimą krikštytis. Viename savo laiške jis teigė, kad Lietuvos valdovai norį priimti katalikų tikėjimą, bet yra priversti nuolat gintis nuo kryžiuočių, kuriems labiau nei krikšto reikalai rūpįs valstybės užkariavimas. Manoma, kad vėliau Gediminas krikšto atsisakė dėl to, kad suprato, jog krikšto priėmimas nepadės apsisaugoti nuo Vokiečių ordino antpuolių. Bet Gediminas ir toliau siekė Lietuvą priartinti prie Vakarų Europos. Laiškuose Vokietijos miestams bei vienuolijoms jis kviečia į Lietuvą atvykti riterius, pirklius, amatininkus, valstiečius ir žada jiems tokias pat veiklos sąlygas kaip Europoje. Nežinome, ar šie planai buvo įgyvendinti jau Gedimino laikais. Tačiau jau XIV a. antrojoje pusėje Vilniuje buvo vokiečių priemiestis, kurį šiandien mums primena Šv. Mikalojaus bažnyčia, 1382–1387 m. statyta, kaip kartais manoma, atvykstantiems pirkliams.