Teksto santrauka

Mozė su izraeliečiais keliavo dykuma, kol pasiekė jūrą. Izraeliečiai pamatė, kad egiptiečiai juos vejasi. Izraeliečiai labai išsigando, šaukė VIEŠPATIES pagalbos. Jie skundėsi Mozei: „Nejau nebuvo kapams vietos Egipte, kad išvedei mus mirti į dykumą? Ką gi tu mums padarei, išvesdamas mus iš Egipto? Juk mes tau sakėme dar Egipte, kad atstotum nuo mūsų, leistum tarnauti egiptiečiams. Iš tikrųjų būtų buvę geriau tarnauti egiptiečiams, negu mirti dykumoje." Bet Mozė žmonėms sakė: „Nebijokite! Tvirtai laikykitės ir mes išsigelbėsime, nes VIEŠPATS padės. Egiptiečių, kuriuos dabar matote, daugiau niekad nebematysite. Pats VIEŠPATS kovos už jus, o jūs nutilkite." Tada VIEŠPATS tarė Mozei: „Ko tu manęs šaukies? Sakyk izraeliečiams, kad eitų toliau, o tu pakelk savo lazdą, ištiesk ranką virš jūros. Jūra persiskirs, kad izraeliečiai galėtų pereiti jūrą sausu dugnu. Egiptiečiai eis paskui jus."

Dievo angelas, ėjęs izraeliečių priekyje, dabar pakilo ir nuėjo už jų; ir juodas debesis, buvęs priekyje, pakilo ir nuskrido už jų. Jis atsistojo tarp egiptiečių stovyklos ir Izraelio stovyklos. Debesis pasidarė tamsus, todėl naktis praėjo taip, kad vieni prie kitų negalėjo prisiartinti per visą naktį.

Tada Mozė ištiesė ranką viršum jūros. VIEŠPATS, pučiant stipriam rytų vėjui per visą naktį, nuseklino jūrą, pavertė ją sausa žeme. Kai vandenys buvo perskirti, izraeliečiai žengė į jūrą sausuma: vandenys sudarė jiems sieną iš dešinės ir iš kairės. O egiptiečiai vydamiesi žygiavo paskui juos į jūrą visi: faraono žirgai, kovos vežimai ir vežėjai. Atėjus ryto sargybos metui, VIEŠPATS metė žvilgsnį į egiptiečių kariuomenę, iš debesies pasipylė ugnies žaibai, egiptiečiai labai išsigando. Jų vežimų ratai klimpo į jūros dugną, vos besisuko. Egiptiečiai tarė: „Bėkime nuo izraeliečių, nes VIEŠPATS kovoja už juos su Egiptu". Tada VIEŠPATS Mozei paliepė: „Ištiesk ranką viršum jūros, kad vandenys sugrįžtų ant egiptiečių, jų kovos vežimų ir vežėjų!" Mozė ištiesė ranką viršum jūros. Auštant jūra ėmė grįžti į savo įprastą vietą, ir egiptiečiai bėgo nuo jos. Bet VIEŠPATS nubloškė juos į jūrą. Vandenys sugrįžo ir paskandino jūroje kovos vežimus ir vežėjus – visą faraono kariuomenę, žygiavusią paskui izraeliečius. Nė vienas jų neišsigelbėjo. O izraeliečiai perėjo per jūrą sausa žeme: vandenys sudarė jiems mūrą iš dešinės ir iš kairės.

Taip VIEŠPATS išgelbėjo tą dieną Izraelį nuo egiptiečių. Izraelis matė gulinčius negyvus egiptiečius ant jūros kranto. Kai Izraelis pamatė galingą ranką, kurią VIEŠPATS pakėlė prieš Egiptą, bijojo VIEŠPATIES, pasitikėjo VIEŠPAČIU ir jo tarnu Moze.