Katalikų Bažnyčios popiežius ir dvasininkai gyveno kitaip nei mokė Jėzus Kristus. Popiežiai tapo galingi ir turtingi valdovai. Net karaliai ir imperatoriai jų klausė. Kai kurie dvasininkai norėjo tik turtų, nesilaikė net 10 Dievo įsakymų. Daugelį žmonių ypač piktino indulgencijos. Popiežius ir dvasininkai aiškino, kad reikia nusipirkti indulgenciją, ir visos nuodėmės bus atleistos. 1517 m. vienuolis Martynas Liuteris ant Vitenbergo (Vokietija) katedros durų prikalė raštą su 95 tezėmis (teiginiais). M. Liuteris rašė, kad ne pinigai, o Dievas atleidžia nuodėmes, jei žmogus nuoširdžiai gailisi ir stengiasi jų nekartoti. M. Liuteris taip pat teigė, kad bažnyčios turi būti paprastos ir kuklios. M. Liuterio idėjos sulaukė žmonių pritarimo, ir Europoje prasidėjo reformacija bei susibūrė protestantai. Popiežius paskelbė M. Liuterį eretiku. Jo kūrinius įsakyta sudeginti, o jis pradėtas persekioti. M. Liuteris pasislėpė vieno protestanto kunigaikščio pilyje. Čia jis vertė Bibliją iš graikų kalbos į vokiečių kalbą. M. Liuteris manė, kad tik gimtąja kalba Bibliją skaitantys žmonės gali bendrauti su Dievu ir geriau suprasti tikėjimą. Netrukus ir kitos Europos šalys pradėjo versti Šventąjį Raštą (Bibliją) į gimtąsias kalbas. Europoje atsirado protestantų bendruomenių. Protestantai neklausė popiežiaus, jų bažnyčios labai kuklios, pamaldos labai paprastos. Pastoriai (protestantų kunigai) galėjo vesti.