VII a. Arabijos mieste Mekoje gyveno pirklys Mahometas. Pasak legendos, vieną naktį oloje netoli Mekos jis pamatė angelą. Angelas jam liepė skelbti dievo Alacho mokymą bei parašyti šventąją knygą – Koraną. Mahometas grįžo į Meką, tapo pranašu ir pradėjo sakyti pamokslus. Jis kvietė paklusti vieninteliam tikram dievui – Alachui, aiškino, kad geri žmonės keliaus į rojų, o blogi – į pragarą. Pranašo Mahometo mokymas nepatiko turtingiems Mekos pirkliams. 622 m. Mahometas su savo mokiniais išvyko į Medinos miestą. Čia jis įkūrė pirmąją musulmonų bendruomenę ir mečetę. 622 m. yra naujos religijos – islamo – pradžia. Musulmonų greitai daugėjo ir Mahometas tapo Medinos valdovu. Paskui pranašas Mahometas grįžo į Meką ir ją užėmė, o Kaabos šventyklą paskelbė svarbiausia musulmonų šventykla. Laikui bėgant, arabai pripažino islamą ir tapo musulmonais. Kiekvienas musulmonas privalo: 1. Tikėti vienintelį dievą Alachą ir jo pranašą Mahometą. 2. Melstis penkis kartus per dieną. 3. Aukoti (duoti pinigų) vargšams. 4. Vieną mėnesį per metus pasninkauti (nevalgyti ir negerti nuo ryto iki saulės nusileidimo). 5. Aplankyti Kaabos šventyklą Mekoje. Musulmonams draudžiama gerti alkoholį, valgyti kiaulieną. Moterys privalo dėvėti visą kūną paslepiančius drabužius. Musulmonai tikėjo, kad žuvę kovoje su kitatikiais (krikščionimis, pagonimis), keliaus tiesiai į rojų. Todėl per trumpą laiką jie užkariavo didžiulę teritoriją nuo Indijos iki Ispanijos. Tik frankai sustabdė arabų žygį į Vakarų Europą. Iš arabų šalių pas mus atkeliavo cukrus, kava, kilimai, šakutės, įprotis kasdien plauti rankas, praustis veidą. Taip pat arabai iš Indijos į Europą atgabeno skaitmenis (dabar jie vadinami arabiškais skaitmenimis), o iš Kinijos – kompasą, popierių, paraką. Dabar pasaulyje gyvena apie 1 mlrd. musulmonų. Daugiausia jų gyvena Azijoje ir Afrikoje.