XV a. pab. Vakarų Europos miestų gyventojai pirko vis daugiau kiniško šilko, porcelianinių indų, kvepalų ir prieskonių. Daugelis jų buvo atgabenta iš Rytų šalių. Prekės labai pabrangdavo, nes jos į Europą buvo gabenamos per musulmonų valstybes, kurios reikalavo didžiulių mokesčių. Europiečiai nusprendė ieškoti naujų prekybos kelių jūrose. Tais laikais europiečiai jau buvo patyrę jūreiviai. Jie mokėjo naudotis kompasu ir astroliabija. Šie prietaisai (daiktai) padėjo nepasiklysti jūrose. Patobulintas burinis laivas karavelė galėjo plaukti prieš vėją. Joje užteko nedidelės įgulos (komandos), todėl ir maisto bei vandens tolimai kelionei reikėjo mažiau. Stipriausios Europos valstybės – Ispanija ir Portugalija – pradėjo ieškoti naujų prekybos kelių jūrose. Italas Kristupas Kolumbas teigė, kad Žemė gali būti apvali ir reikia plaukti į vakarus, norint nuvykti į Indiją. Ispanijos karalius davė K. Kolumbui tris karaveles ir pinigų. Kelionė buvo sėkminga. 1492 m. K. Kolumbo laivai priplaukė prie naujų žemių. Jis manė, kad tai – Indija. K. Kolumbas džiaugėsi, kad atrado jūrų kelią į Indiją. Tos žemės buvo pavadintos Vakarų Indija, o vietiniai gyventojai – indėnais. Iš tiesų K. Kolumbas atrado ne Indiją, o naują žemyną – Ameriką. Amerikos atradimas laikomas Naujųjų amžių pradžia. Keliautojas Amerigas Vespučis suprato, kad K. Kolumbo naujai atrastos žemės yra ne Indija, o naujas žemynas, todėl šis žemynas ir buvo pavadintas Amerika. 1497–1499 m. Vasko da Gamos vadovaujami portugalai apiplaukė Afriką ir pirmieji surado jūrų kelią į Indiją. 1519–1522 m. Fernando Magelano vadovaujami jūrininkai pirmą kartą apiplaukė Žemę ir įrodė, kad Žemė yra apvali. Didieji geografiniai atradimai padėjo atrasti naujų žemių, prekybos kelių, pasikeitė pasaulio suvokimas. Taip pat europiečiai pradėjo užkariauti ir apgyvendinti naujai atrastas žemes, kur vietiniai gyventojai buvo žudomi arba tapo vergais.