Abiejų Tautų Respublikos žlugimas
Abiejų Tautų Respublikos žlugimas
Abiejų Tautų Respubliką daug kartų puolė priešai. Rusijos, Švedijos, Prūsijos ir Austrijos kariuomenės be jokio leidimo žygiavo per Lenkijos ir Lietuvos teritoriją. Čia žiemojo, plėšikavo, ilsėjosi, rinkosi lietuvius vyrus į karius – rekrutus. Valstybė nusilpo. ATR kaimynės – Rusija, Prūsija ir Austrija – nusprendė tuo pasinaudoti ir užimti kai kurias Lietuvos ir Lenkijos žemes. 1772 metais įvyko pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas. Didikai susirūpino, suprato, kad reikia rūpintis tėvyne – Abiejų Tautų Respublika. Po pirmojo ATR padalijimo susirinko bajorų patriotų grupė ir nusprendė gelbėti Lietuvos ir Lenkijos valstybę, pradėjo vykdyti reformas. Bajorai norėjo sustiprinti valstybę. Buvo panaikinta veto teisė, pakeistas šalies valdymas, miesto gyventojams suteikta daugiau teisių. 1791 metais priimta ATR konstitucija – pirmoji konstitucija Europoje. Tačiau pradėtos reformos nepadėjo sustiprinti ATR. Rusija ir Prūsija įvykdė Lietuvos ir Lenkijos antrąjį padalijimą. Po antrojo padalijimo šalyje prasidėjo sukilimas prieš grobikus. Lenkijoje sukilimui vadovavo Tadas Kosciuška, o Lietuvoje – Jokūbas Jasinskis. Sukilimas buvo pralaimėtas, nes Rusija ir Prūsija buvo labai stiprios. Po sukilimo pralaimėjimo Rusija, Prūsija ir Austrija 1795 metais trečią kartą pasidalijo Abiejų Tautų Respubliką. Beveik visa Lietuva buvo prijungta prie Rusijos ir ilgam išnyko iš pasaulio žemėlapio.