Lietuva ribojasi su Latvija, Baltarusija, Lenkija ir Rusija. Kitoje Baltijos jūros pusėje yra Švedija. Baltarusija (Gudija) Baltarusiai ir lietuviai draugiškai gyveno nuo seniausių laikų. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) valdė daugumą baltarusių žemių. XVIII a. pab. baltarusių žemes užėmė carinė Rusija. Baltarusiai siekė sukurti nepriklausomą valstybę. Tačiau 1918 m. paskelbtą Baltarusijos valstybę greitai okupavo komunistinė Rusija. Baltarusija tapo nepriklausoma tik 1991 m. Lenkija Lenkijos valstybė įkurta X a. Lietuva ir Lenkija 1569 m. susijungė ir buvo viena valstybė – Abiejų Tautų Respublika (ATR). 1795 m. ATR neliko, nes jos teritoriją trečiąjį kartą pasidalijo Rusija, Austrija ir Prūsija. 1918 m. Lietuva ir Lenkija atkūrė savo nepriklausomas valstybes. Lenkijos vadovai nepripažino lietuvių noro turėti savo valstybę ir norėjo Lietuvą prijungti prie Lenkijos. 1920 m. lenkai užėmė Lietuvos sostinę Vilnių ir valdė jį 19 metų. Tai nutraukė draugiškus lietuvių ir lenkų santykius. Lenkija nepriklausomybę prarado 1939 m., kai ją okupavo nacistinė Vokietija ir SSRS. Po Antrojo pasaulinio karo Lenkiją valdė komunistai. Išsivadavusi iš komunistinės diktatūros Lenkija tapo Europos Sąjungos ir NATO nare. Rusija XVI a. Maskvos kunigaikštis Ivanas IV tapo Rusijos caru. Nuo tada Rusija net penkis šimtus metų grobė kaimyninių valstybių, tarp jų ir Lietuvos, žemes. Dabar Lietuva turi sieną su Rusijos Kaliningrado sritimi. Čia kitados gyveno prūsai ir lietuviai, bet jų žemes užgrobė ir valdė Kryžiuočių ordinas. Kai Vokietija pralaimėjo Antrąjį pasaulinį karą, teritorija buvo atiduota Sovietų Sąjungai ir pavadinta Kaliningrado sritimi. Švedija Švedijos valstybę X a. įkūrė vikingai. XI a. Švedija tapo krikščioniška valstybė. Švedijos valdovai Vazos valdė ir Lietuvą. XVII a. Švedija klestėjo, bet dėl dalyvavimo karuose patyrė daug nelaimių. Vėliau Švedija stengėsi nedalyvauti karuose, kurie vyko Europoje.