Gyvename trečiajame tūkstantmetyje ir turime kompiuterių, internetą, į kosmosą kyla erdvėlaiviai, gydytojai atlieka sudėtingiausias operacijas ir gelbėja žmonių gyvybes. Tai didžiuliai žmonijos laimėjimai, tačiau jais naudojasi tik dalis pasaulio gyventojų. Daugybė žmonių vis dar kariauja, gyvena skurde ir net badauja. Mūsų planetos jūros, vandenynai, žemė užteršti. Tai visos žmonijos, arba globalinės problemos. Šių dienų pasaulyje žmonių gyvenimo lygis labai skiriasi. Vakarų pasaulis turtingas, o ekonomiškai silpnose valstybėse žmonės badauja. Apie 500 mln. vaikų pasaulyje gauna labai mažai maisto arba badauja. Kasdien iš bado miršta 36 tūkst. vaikų. Vargingų valstybių daugiausia Pietų Amerikoje, Afrikoje, Azijoje. Karštas klimatas ten trukdo užauginti gerą derlių. Ten taip pat dažnai vyksta žemės drebėjimai, potvyniai, kyla uraganai, epidemijos. XX a. pasaulyje labai padaugėjo gyventojų. Labai greitas Žemės gyventojų daugėjimas vadinamas demografiniu sprogimu. Gyventojų daugėja dėl gerėjančios sveikatos apsaugos, tobulesnės medicinos. 1900 m. Žemėje gyveno 1 milijardas 600 milijonai žmonių, o dabar – jau 7 milijardai. Daugiausia žmonių gimsta vargingose šalyse, kuriose žmonės gyvena didelėmis šeimomis. Vargingose šalyse stinga maisto, todėl daugelis žmonių ten badauja ir net miršta iš bado. 1986 m. Ukrainoje Černobylio mieste įvyko atominės elektrinės avarija. Tada į aplinką pateko didžiulis radiacijos kiekis. Radiacija pasklido ne tik Ukrainoje, bet daugelyje Europos valstybių. Buvo užkrėsti miestai, gamta, žmonės. Daugybė žmonių susirgo vėžinėmis ligomis. Ir dabar Černobylio apylinkėse draudžiama žvejoti, rinkti grybus ir uogas, ganyti gyvulius. Ten vis dar užteršta radiacija ir pavojinga žmogaus sveikatai. Ir XXI amžiuje Žemėje nesibaigia karai. Jungtinių Tautų Organizacija stengiasi padėti kariaujančioms valstybėms susitarti, susitaikyti ir baigti karus. Globalines problemas pavyks išspręsti tik tada, jei visos pasaulio valstybės bendradarbiaus ir stengsis padėti viena kitai.