Berlyno siena griūva

Berlyno siena griūva

JAV ir SSRS ir per šaltąjį karą gamino daug ginklų, karinių lėktuvų ir laivų, raketų. Ginklavimosi varžyboms reikėjo labai daug pinigų. SSRS taip pat išleisdavo daug pinigų kitų valstybių komunistų partijoms remti bei savo didžiulei kariuomenei. Todėl Sovietų Sąjungoje blogėjo žmonių gyvenimas, trūko būtiniausių prekių: cukraus, dešros, muilo, dantų pastos, tualetinio popieriaus ir kt. Po kurio laiko SSRS valstybė nusilpo ir nebegalėjo lenktyniauti su JAV. 1985 m. Michailas Gorbačiovas tapo SSRS vadovu. Jis norėjo išgelbėti Sovietų Sąjungą nuo žlugimo, todėl pradėjo pertvarką (perestroiką). Buvo suteikta žodžio ir spaudos laisvė, todėl žmonės jau mažiau bijojo išsakyti savo nuomonę apie komunistų valdžią ar ją kritikuoti. Žmonės pradėjo užsiimti verslu. Pagerėjo JAV ir SSRS santykiai. Abiejų šalių vadovai susitarė po truputį mažinti ginklų skaičių ir naikinti atominius ginklus. 1989 m. lapkričio mėn. Berlyne žmonės pradėjo ardyti (griauti) Berlyno sieną. Berlyno sienos griuvimas tapo šaltojo karo pabaigos simboliu. Netrukus Rytų ir Vakarų Vokietijos susivienijo. Lietuva, Latvija ir Estija norėjo vėl būti laisvos, nepriklausomos valstybės. 1989 m. rugpjūčio 23 d. įvyko Baltijos kelias. Apie 2 mln. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų stovėjo susikibę rankomis kelyje nuo Vilniaus iki Talino. Jie visam pasauliui skelbė, kad 1940 m. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą, Latviją ir Estiją ir kad ši okupacija buvo neteisėta. 1990 m. kovo 11 d. Lietuva pirmoji paskelbė, kad atkuria nepriklausomybę. Vėliau nepriklausomybę paskelbė ir kitos Baltijos šalys – Estija bei Latvija. 1991 m. Sovietų Sąjunga žlugo. Visos buvusios Europos komunistinės valstybės tapo nepriklausomomis demokratinėmis valstybėmis.