Žmonės tūkstančius metų svajojo pakilti į orą ir skristi. Pirmą kartą į orą pakilo broliai Mongolfjė. XVIII a. jie sukonstravo (padarė) karšto oro balioną. Balionas skrido į tą pusę, į kurią pūtė vėjas. 1903 m. broliai Raitai sukonstravo pirmąjį lėktuvą. Jų pirmasis skrydis lėktuvu tęsėsi tik 12 sekundžių, bet jis jau nepriklausė nuo vėjo krypties. XX a. viduryje prasidėjo nauja epocha – kosmoso tyrinėjimas. Dvi valstybės varžovės – JAV ir SSRS – negailėjo didžiulių pinigų kosmoso tyrimams. 1961 m. balandžio 12 d. į kosmosą pakilo pirmasis žmogus. Tai buvo SSRS kosmonautas Jurijus Gagarinas. Jis per 1 val. 48 min. kosminiu laivu (raketa) vieną kartą apskrido aplink Žemę ir sėkmingai nusileido. 1969 m. liepos 20 d. amerikiečių kosminis erdvėlaivis nusileido Mėnulyje. Astronautai Neilas Armstrongas ir Edvinas Oldrinas – pirmieji Mėnulyje išlipę ir vaikščioję žmonės. Vėliau amerikiečių astronautai dar 5 kartus buvo Mėnulyje. Iš viso į Mėnulį buvo nuskridę net 12 žmonių. Jie pargabeno į Žemę įvairių uolienų, kurios padėjo mokslininkams daugiau sužinoti apie Mėnulį ir kosmosą. Arčiausiai Žemės esančiose planetose – Veneroje ir Marse – jau buvo nusileidę iš Žemės valdomi kosminiai aparatai be žmonių. Kelis dešimtmečius į kosmosą žmonės kildavo raketomis, o nusileisdavo parašiutu nedidelėse kapsulėse. 1981 m. amerikiečiai pirmieji pasaulyje sukūrė kosmoplaną – daugkartinio naudojimo erdvėlaivį. Galinga raketa jį iškelia į kosmosą, o į Žemę kosmoplanas nusileidžia kaip lėktuvas. Kosmoplanas tinka žmonėms skraidinti, kroviniams ir dirbtiniams palydovams į kosmosą iškelti. Į kosmosą jau kyla pirmieji turistai. Galbūt kada nors žmonės gyvens kitose planetose.