Daug amžių žmogus visus darbus padarydavo rankomis. Žmogui padėjo gyvuliai (pvz., arkliai, jaučiai), vėjas ar vanduo (pvz., vėjo ar vandens malūnai). XVIII a. pab. anglai norėjo sukurti ką nors, kas galėtų pakeisti žmogų ar gyvulį, nepavargtų ir būtų naudingesnis. 1769 m. anglų išradėjas Džeimsas Vatas išrado garo mašiną. Šiuo įvykiu XVIII a. pab. prasidėjo pramonės revoliucija – didžiuliai pokyčiai žmonių gyvenime, ekonomikoje ir gamyboje. Pradėjus naudoti garo mašiną, atsirado mechaninės audimo staklės, verpimo mašinos. Mechanizmai (mašinos) darbą atlikdavo daug greičiau nei žmogaus rankos. Pavyzdžiui, darbininkas mechaninėmis staklėmis suverpdavo 300–600 kartų daugiau siūlų nei moteris verpimo rateliu. Prekės atpigo, daugiau žmonių galėjo jų nusipirkti. Atsirado fabrikai, kuriuose dirbo šimtai žmonių. Fabrikuose pagrindinį darbą atlikdavo mašinos. Žmonių darbas tapo nesudėtingas, todėl fabrikuose daugiausia dirbo moterys ir vaikai. Naujuose fabrikuose atsirado daug naujų darbo vietų, todėl kai kurie kaimo žmonės paliko žemę, gyvulius ir kėlėsi į miestus. Jie norėjo lengvesnio gyvenimo ir geresnio atlyginimo. Bet čia dirbti buvo labai sunku. Darbo diena fabrike tęsėsi 14 ir daugiau valandų. Darbas prie staklių buvo labai monotoniškas (vienodas). Darbininkai gyveno mažuose butuose be vandentiekio, kanalizacijos, todėl plito ligos ir epidemijos. XIX a. išrastas garvežys (traukinys). Jis galėjo patempti tiek, kiek kartu patempia 4 tūkst. arklių. Atsirado garlaiviai, kurie pakeitė burinius laivus. Dėl pokyčių pramonėje didėjo gamyba bei prekyba. Vystėsi kapitalizmas. Ką reiškia kapitalizmas? Pavyzdžiui, verslininkas turėjo privačią nuosavybę – kepyklą. Jis galėjo samdyti darbininkus ir pradėti savo verslą – kepti bandeles. Tada jas pardavinėti ir gauti pelną. Verslininkas konkuravo (varžėsi) su kitomis kepyklomis. Jis stengėsi, kad jo kepyklos bandelės būtų skanios, nebrangios ir tada daug pirkėjų pirks jo bandeles, o ne konkurentų (varžovų).