Didžioji Prancūzijos revoliucija tęsėsi dešimt metų. Valstybėje viešpatavo chaosas, žmonės badavo. Prancūziją puldinėjo kitos valstybės. Prancūzai buvo pasipiktinę, kad valdžia nesugeba padaryti tvarkos šalyje. Žmonės norėjo, kad atsirastų stiprus vadovas, kuris atkurtų tvarką, apgintų šalį nuo priešų ir išsaugotų revoliucijos laimėjimus (pvz., Žmogaus ir piliečio teisių deklaraciją). Generolas Napoleonas Bonapartas nusprendė padaryti tvarką Prancūzijoje. Jis su savo kariais 1799 m. nuvertė ankstesnę valdžią ir tapo diktatoriumi. 1804 m. Napoleonas buvo paskelbtas Prancūzijos imperatoriumi Napoleonu I (Napoleonu pirmuoju). Napoleonas norėjo valdyti ne tik Prancūziją, bet ir visą Europą. Jis buvo genialus karvedys ir turėjo didžiausią Europoje armiją. Nors Napoleonas buvo mažo ūgio, bet labai energingas ir tvirtas. Kariai gerbė jį už sumanumą ir drąsą. Netrukus beveik visa Europa buvo užkariauta. Europoje liko tik dvi neužkariautos (savarankiškos) valstybės – Anglija ir Rusija. 1812 m. Napoleono armija pradėjo žygį į Rusiją. Mūšyje prie Maskvos nei rusams, nei prancūzams nepavyko laimėti. Rusai atsitraukė už Maskvos, o prancūzai įžengė į pačių rusų tyčia padegtą Maskvą. Netrukus Maskvoje pradėjo trūkti maisto, prasidėjo labai šalta žiema. Didysis karvedys nusprendė grįžti į Prancūziją. Jis paliko savo armiją ir rogėmis pabėgo į Paryžių. Napoleono kariuomenė buvo priversta grįžti tuo pačiu nusiaubtu keliu, kuriuo žygiavo į Rusiją. Kariai mirė nuo šalčio, bado, ligų. Žygis į Rusiją baigėsi visiška Napoleono armijos katastrofa. Napoleonas neteko beveik visos armijos. Po pralaimėjimo Rusijoje ir kitų pralaimėjimų Napoleonas buvo priverstas atsisakyti Prancūzijos sosto ir buvo ištremtas į Italijos Elbos salą. Sąjungininkų padedamas, Napoleonas pabėgo iš Elbos salos ir bandė vėl tapti Prancūzijos valdovu. Svarbiausią mūšį Napoleonas pralaimėjo ir buvo ištremtas į Šv. Elenos salą Atlanto vandenyne. Ten jis ir mirė 1821 m. Per Napoleono organizuotus karus buvo nusiaubta Europa, žuvo šimtai tūkstančių žmonių. Tačiau jis taip pat paskleidė Europoje Didžiosios Prancūzijos revoliucijos idėjas apie laisvę ir lygybę, panaikino baudžiavą – baudžiauninkai tapo laisvi valstiečiai.