Nuo senų laikų Prancūzijoje buvo trys luomai: dvasininkai, kilmingieji (hercogai, grafai, bajorai) ir trečiasis luomas. Trečiąjį luomą sudarė valstiečiai, miestiečiai, amatininkai, pirkliai, bankininkai, įmonių savininkai ir kiti. Valdžia ir daugiau nei pusė karalystės žemių priklausė dvasininkams ir kilmingiesiems. Jie nemokėjo jokių mokesčių valstybei. Trečiasis luomas mokėjo didžiulius mokesčius, bet dalyvauti valstybės valdyme negalėjo. Tokia neteisybė piktino žmones. Taip pat Prancūzijoje XVIII a. plito Apšvietos idėjos apie visų piliečių lygybę ir laisvę. Prancūzijos karalius Liudvikas XVI leido pinigus pramogoms ir karams, nors Prancūzijos padėtis buvo labai sunki: ji pralaimėjo karus, dveji nederliaus metai privertė valstiečius ir miestiečius badauti. 1789 m. karalius Liudvikas XVI sušaukė (sukvietė) parlamentą – Generalinius luomus. Karalius manė, kad parlamentas patvirtins naujus mokesčius, kuriuos mokės dvasininkai ir kilmingieji. Tačiau parlamentas pradėjo reikalauti reformų – apriboti (sumažinti) karaliaus valdžią. Karalius nesutiko apriboti savo valdžios ir į Paryžių įvedė (pakvietė) kariuomenę. Paryžiečiai supyko, kad karalius stengėsi sustabdyti reformas, ir 1789 m. liepos 14 d. užėmė bei sugriovė Bastilijos tvirtovę – kalėjimą, kuriame buvo saugomi karaliaus kaliniai. Prancūzijoje prasidėjo revoliucija. Per 10 metų vykusią revoliuciją Prancūzija tapo respublika. Karalius Liudvikas XVI buvo giljotinuotas (jam nukirsta galva). Buvo paskelbtas dokumentas – Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija. Ji skelbė, kad visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs, panaikintas žmonių skirstymas į luomus. Dokumente parašyta, kad valstybės valdžia priklauso tautai, garantuota žodžio laisvė (galimybė laisvai išsakyti savo mintis), spaudos laisvė (galimybė laisvai leisti laikraščius). Laikui bėgant, revoliucionieriai (revoliucijos dalyviai) susipyko dėl valdžios ir pradėjo kovą. Žuvo dešimtys tūkstančių žmonių. Revoliucija baigėsi 1799 m., kai valdžią Prancūzijoje užgrobė Napoleonas. Didžioji Prancūzijos revoliucija tapo vienu svarbiausių pasaulio istorijos įvykių. Jos idėjos pasklido (paplito) visoje Europoje ir tapo pavyzdžiu kitoms šalims.