XVII a. pab. Rusija buvo didžiausia Europos valstybė, bet labai atsilikusi nuo Vakarų Europos šalių. Rusijoje nebuvo inžinierių, mokslininkų, mokyklų, laivyno, spaustuvių. Kariuomenė buvo silpna ir ginkluota pasenusiais ginklais. Dauguma žmonių nemokėjo nei rašyti, nei skaityti. Pokyčiai Rusijoje prasidėjo, kai nauju valdovu – caru – tapo Petras I (Petras pirmasis). Jis daug bendravo su užsieniečiais, keliavo po Vakarų Europos šalis ir ten stengėsi daug ko išmokti. Petras I norėjo pertvarkyti Rusiją ir padaryti ją stipria valstybe. Iš pradžių caras pertvarkė kariuomenę. Kareiviai gavo naujausius ginklus. Jūrų sienoms saugoti sukūrė karinį laivyną. Valdovas labai rūpinosi švietimu. Jis įsakė steigti (atidaryti) mokyklas, daug jaunimo išsiuntė mokytis į užsienį. Buvo įkurtas muziejus, biblioteka, išleistas pirmasis laikraštis. Visi privalėjo paklusti Petrui I. Už priešinimąsi reformoms buvo žiauriai baudžiama. Valdant Petrui I, ypač sunki buvo valstiečių padėtis. Dvarininkai galėjo juos parduoti, keisti, perkelti į kitą vietą. Rusija laimėjo karą prieš Švediją ir gavo priėjimą prie Baltijos jūros. Valdant Petrui I, buvo pastatyta naujoji Rusijos sostinė – Sankt Peterburgas. Petro I valdymo metais Rusija tapo viena galingiausių pasaulio valstybių. Petras I vadinamas didžiuoju Rusijos caru, imperatoriumi, Petru Didžiuoju.