Tūkstančius metų žmonės rašė ant įvairių medžiagų. Pavyzdžiui, šumerai rašė ant drėgno molio lentelių. Senovės egiptiečiai gamino į popierių panašų papirusą iš papiruso augalo stiebų. Romos imperijos laikais buvo išrastas pergamentas. Jį gamino iš avies, ožkos, veršiuko ar net katės odos. I a. kinai pagamino popierių, bet europiečiai apie jį sužinojo tik XII a. Viduramžiais knygas, dokumentus ranka perrašinėjo vienuoliai. Svarbiausi jų įrankiai buvo žąsies plunksna ir rašalas. Vieną knygą vienuoliai perrašinėjo, puošė paveikslėliais – miniatiūromis - kelerius metus. Tokios knygos buvo labai brangios. Jų nusipirkti galėjo tik labai turtingi žmonės. XV a. vid. vokietis Johanas Gutenbergas išrado knygų spausdinimą. Jis sugalvojo panaudoti renkamas raides – literas. Pirmiausia teksto rinkėjas iš literų surinkdavo žodžius ir sakinius. Darbininkas spausdinimo dažais (jie buvo gaminami iš suodžių ir sėmenų aliejaus) sutepdavo literas ir ant jų uždėdavo popieriaus lapą. Tada presu darydavo atspaudus. Išspausdintus popieriaus lapus kabindavo išdžiūti. Išdžiūvusius popieriaus lapus rišdavo į knygas. 1455 m. J. Gutenbergas išspausdino pirmąją knygą – Bibliją. Knygų spausdinimas pakeitė pasaulį. Per trumpą laiką buvo galima pagaminti daug knygų, todėl knygos atpigo. Vis daugiau žmonių galėjo jų nusipirkti ir mokytis rašyti bei skaityti. Atsidarė daugiau mokyklų, plito žinios.