Viduramžių žmonėms ypač svarbi buvo religija. Jie manė, kad viskas pasaulyje priklauso nuo Dievo, o nelaimės - tai Dievo bausmė už nuodėmes. Pasaulį žmonės įsivaizdavo kaip plokščią, nejudantį, vandenų apsuptą diską. Tų laikų žmonės žinojo tik tris žemynus: Europą, Afriką ir Aziją. Jų manymu, Jeruzalė buvo pasaulio centras. Žmonėms nerūpėjo tikslus laiko matavimas. Daugelis žmonių nežinojo nei tikslios gimimo datos, nei kiek jiems metų. Laiką skaičiavo pagal metų laikus, bažnytines šventes ar Saulės, Mėnulio judėjimą danguje. Manyta, kad vieną dieną bus pasaulio pabaiga, ir laikas sustos. Dvylikos metų vaikai jau laikyti suaugusiais žmonėmis. Jie galėjo kariauti, dalyvauti teisme, tuoktis (sukurti šeimą). Dėl vaikų vestuvių iš anksto susitardavo jų tėvai. Gimdavo labai daug vaikų, bet daug jų mirdavo dar būdami kūdikiai. Vidutinis žmogaus amžius buvo apie 38 metai. Žmonės gyveno trumpai dėl ligų, karų, bado (maisto trūkumo). Paaugę varguolių vaikai privalėjo padėti tėvams. Berniukai dirbo įvairius ūkio darbus. Mergaitės padėjo mamoms namuose, prižiūrėjo mažesnius brolius ir seseris. Turtuolių mergaitės mokėsi muzikos, poezijos, namų ruošos, rankdarbių (pvz., siuvinėti). Turtingi berniukai – jodinėti, kovoti įvairiais ginklais, rūpintis pilimi ir ūkiu. Šeimoje moteris privalėjo paklusti vyrui. Varguolių moterys pačios dirbo įvairius ūkio darbus. Vyrui išvykus į karą ar tapusios našlėmis, jos rūpinosi pilimis, dvarais. Nenorinčios tekėti (sukurti šeimos) merginos galėjo tapti vienuolėmis. Būstuose (namuose) nebuvo kanalizacijos, o šiukšles ir kitus nešvarumus žmonės pylė į gatvę ar į šiukšlių duobes. Nešvarumai užteršdavo vandenį (upes, ežerus). Žmonės prausdavosi retai – prieš didžiąsias metų šventes. Dėl nešvaros dažnai kildavo epidemijos, per kurias mirdavo labai daug žmonių. Baisiausia jų – maro epidemija. Maru užsikrėtusiam žmogui pakildavo aukšta temperatūra, jo kūnas pajuoduodavo (tapdavo juodas). Ant kūno atsirasdavo juodų pūslių. Po kelių valandų ligonis mirdavo. XIV a. vid. per kelerius metus nuo maro mirė apie trečdalis Europos gyventojų. Varguoliai valgė duoną, košes, daržoves. Tik per šventes jie paragaudavo mėsos patiekalų. Kasdien atsigerdavo dažniausiai vandens ar alaus. Turtuoliai valgė geresnį maistą su brangiais prieskoniais (pipirais, cinamonu), gėrė vandenį, vyną.