Vikingai – tai dabartinių danų, švedų ir norvegų protėviai. Jie buvo pagonys ir ilgai gyveno taikiai: dirbo žemę, augino gyvulius, žvejojo, vertėsi (užsiėmė) amatais ir prekyba. Kai Skandinavijoje padaugėjo gyventojų, dirbamos žemės pradėjo trūkti. Kai kurie vyrai paliko namus ir tapo žiauriais plėšikais, grobusiais svetimas žemes Europoje. VIII a. pab. – XI a. vikingai kėlė siaubą Europos gyventojams. Vikingai užpuldavo žaibiškai (labai greitai ir nelauktai). Jie grobė žmones, gyvulius, maistą, auksą ir sidabrą iš bažnyčių bei vienuolynų. Vikingų ginklai (karo kirviai, kalavijai, lankai, ietys) buvo geriausi to meto Europoje. Jų laivai drakarai buvo greiti ir tiko plaukioti ir jūromis, ir ežerais, ir upėmis. Drakarų priekį puošė drakono galva. Vikingai ne tik kariavo. Laisvose ar užkariautose žemėse jie įkurdavo savo gyvenvietes. Jose vikingai pardavinėjo vergus, arklius, ginklus, kailius, gintarą ir kitas prekes. Vikingai buvo puikūs jūrininkai. Jie plaukė į tolimas jūrų keliones, apsigyveno Islandijoje, Grenlandijoje. Mokslininkai ištyrė, kad apie 1000 m. norvegų vikingai pirmieji perplaukė Atlanto vandenyną ir atrado Ameriką. Kiti europiečiai tuo metu apie naują žemyną nieko nežinojo. Vikingų pasakojimuose - sagose bei runomis akmenyse iškaltuose tekstuose pasakojama ir apie vikingų žygius į baltų žemes. Vikingų plėšikavimai baigėsi, kai jie apsikrikštijo (tapo krikščionimis). Krikščionys vikingai nebegalėjo puldinėti kitų krikščioniškų valstybių. Parašyk savo vardą runomis: http://www.pbs.org/wgbh/nova/ancient/write-your-name-in-runes.html