Dabartinės Italijos teritorijoje gyveno įvairios gentys. Lotynų gentis ten įkūrė gyvenvietę, iš kurios išaugo Romos miestas. Karaliai buvo pirmieji Romos valdovai. Tačiau dėl vieno karaliaus žiaurumo 510 m. iki Kr. romėnai panaikino karaliaus valdžią ir Romos miestas valstybė tapo respublika. Ją valdė ne vienas žmogus, o piliečių taryba. Pamažu Roma stiprėjo ir plėtėsi. Romėnai turėjo labai stiprią ir drausmingą kariuomenę. Ją sudarė puikiai treniruoti ir gerai ginkluoti kariai – legionieriai. 27 m. iki Kr. karvedys Oktavianas laimėjo kovą dėl valdžios. Roma tapo imperija. Oktavianas buvo paskelbtas pirmuoju Romos imperatoriumi Oktavianu Augustu. Pergalingi karai davė imperijai didžiulės naudos. Romos imperatorių valdžia dar labiau sustiprėjo. Visoje Romos imperijoje buvo statomi romėniški miestai su termomis, šventyklomis, stadionais bei teatrais. Imperijoje paplito lotynų kalba. Ir šiandien naudojame romėniškus skaitmenis bei lotynišką abėcėlę. Romėnų įstatymai buvo labai svarbūs kuriant šiuolaikinių valstybių įstatymus. III a. Romos imperija pradėjo silpnėti. Neramumai, vidaus ir išorės karai, dideli mokesčiai, suirutė kariuomenėje silpnino valstybę. Imperiją vis dažniau puldinėjo barbarai. Romos imperija buvo padalyta į dvi dalis: Rytų Romos imperiją ir Vakarų Romos imperiją. 476 m. Vakarų Romos imperija pralaimėjo barbarams ir žlugo. Vakarų Romos imperijos žlugimu baigėsi senovės istorijos laikotarpis.