Senovės graikai garbino daug dievų ir deivių. Jie tikėjo, kad gamta ir žmonių gyvenimas priklauso nuo dievų. Graikai manė, kad dievai labai panašūs į žmones: gali vesti, turėti vaikų, mylėti, kovoti. Graikų mitai pasakoja, kad dievai gyveno Olimpo kalne šiaurės Graikijoje. Visiems dievams ir deivėms vadovavo vyriausiasis dievas – Dzeusas. Žmonės bijojo dievų, juos garbino ir meldėsi. Dievų garbei buvo statomos šventyklos. Graikijoje vyko daug švenčių. Dzeuso garbei buvo organizuojama religinė šventė – olimpinės žaidynės. Pirmosios olimpinės žaidynės įvyko 776 m. iki Kr. Žaidynės vykdavo kas ketverius metus ir tęsdavosi penkias dienas. Į jas rinkdavosi sportininkai iš visos Graikijos. Prieš olimpines žaidynes visi poliai privalėdavo nutraukti karus ir ginčus. Visi dalyviai ir žiūrovai būtinai aplankydavo Dzeuso šventyklą. Per olimpines žaidynes vykdavo šios sporto rungtynės: bėgimas, imtynės, boksas, disko metimas, ieties metimas, šuoliai į tolį, šuoliai į aukštį, žirgų lenktynės. Olimpiečiai kovojo nuogi, o dalyvauti žaidynėse galėjo tik vyrai. Moterys negalėjo net stebėti rungtynių. Jos dalyvavo atskiroje sporto šventėje moterims. Žaidynių laimėtojus apdovanodavo alyvmedžio šakelių vainiku, palmės šakele. Jų garbei pastatydavo statulą. 394 m. olimpinės žaidynės buvo uždraustos, o nuo 1896 m. vyksta šiuolaikinės olimpinės žaidynės. Vyno ir vynuogininkystės dievo Dioniso garbei graikai organizuodavo šventes, iš kurių pamažu išsivystė šiuolaikinis teatras. Per jas buvo šokama, dainuojama, vaidinama. Vaidinti galėdavo tik vyrai. Jie atlikdavo ir moterų vaidmenis. Aktoriai užsidėdavo kaukes. Iš pradžių šventės vykdavo turgaus aikštėse, o vėliau pradėjo statyti akmeninius pusračiu kylančius teatrus po atviru dangumi. Pirmasis teatras buvo pastatytas Atėnuose. Jame tilpo apie 15 tūkst. žmonių.