III tūkstm. (tūkstantmetyje) iki Kr. Kretos saloje atsirado Kretos civilizacija. Ji buvo pirmoji Europos civilizacija. Kretos civilizacija gyvavo tūkstantį metų ir žlugo dėl išsiveržusio ugnikalnio. Senovės Graikijos civilizacija klestėjo I tūkstm. iki Kr. Senovės Graikijoje buvo daug nepriklausomų miestų valstybių, vadinamų poliais. Polį sudarė miestas su aplinkiniais kaimais. Kiekvienas polis turėjo akropolį. Jame stovėjo šventyklos ir kiti pastatai. Atėnai ir Sparta buvo stipriausi poliai senovės Graikijoje. Sparta garsėjo kaip karinė valstybė. Šis polis turėjo didžiulę ir gerai ginkluotą kariuomenę. Kiekvienas spartietis privalėjo būti drąsus, stiprus karys, visada pasirengęs kovai. Silpni ir ligoti kūdikiai buvo nužudomi (numetami nuo uolos į bedugnę). Sveiki berniukai nuo septynerių metų gyvendavo karo stovyklose. Beveik visą laiką jie treniruodavosi, gaudavo labai mažai maisto, vaikščiojo basi. Kalbėti privalėjo trumpai bei aiškiai ir tik gavus vyresniųjų leidimą. Mergaitės taip pat privalėjo mankštintis ir mokėjo naudotis ginklu. Atėnai buvo svarbiausias senovės Graikijos prekybos, amatų, mokslo bei meno centras. Atėnuose atsirado demokratija. Atėnų polio valdyme galėjo dalyvauti visi gyventojai, išskyrus moteris, vergus ir metekus. Valdyme dalyvaujantys piliečiai rinkosi į Tautos susirinkimą. Čia balsų dauguma patvirtindavo įstatymus, skelbdavo karą ir taiką. Graikai tyrė augalus, gyvūnus, dangaus kūnus (Saulę, Mėnulį, planetas), domėjosi matematika, medicina. Poliai garsėjo rašytojais, poetais, architektais, dailininkais ir mąstytojais.