Pirmosios civilizacijos atsirado ne Europoje, o prie didžiųjų upių Azijos ir Afrikos žemynuose. Vanduo, šiltas oras padėjo vystytis žemdirbystei, gyvulininkystei, amatams bei prekybai. Šumero civilizacija IV tūkstm. (tūkstantmetyje) iki Kr. dabartinėje Irako teritorijoje, prie Tigro ir Eufrato upių, susikūrė Šumero civilizacija. Ji garsėjo miestais valstybėmis, zikuratais. Šumerai pirmieji pradėjo drėkinti laukus kanalų vandeniu, išrado ratą, pagamino stiklą. Pirkliams reikėjo žinoti, kiek pirkta ar parduota. Jie pradėjo informaciją užrašyti molinėse lentelėse. Pirmiausia tai buvo paprasti piešinukai, lazdele išraižyti minkšto molio lentelėje. Taip 3500 m. iki Kr. šumerai sukūrė pirmąjį raštą žmonijos istorijoje — dantiraštį. Senovės Egipto civilizacija Apie 3 tūkst. m. iki Kr. prie Nilo upės Afrikoje pradėjo kurtis Egipto civilizacija. Egiptą valdė faraonai. Senovės egiptiečiai sukūrė kalendorių ir hieroglifus. Jie statė šventyklas ir piramides. Piramidėse egiptiečiai laidojo faraonus. Indo civilizacija III tūkstm. (tūkstantmečio) iki Kr. viduryje prie Indo upės, dabartiniame Pakistane, gyvavo Indo civilizacija. Ši civilizacija garsėjo matematikos ir medicinos laimėjimais, savo raštu. Senovės indai sugalvojo šachmatus, skaitmenis, kurie dabar vadinami arabiškais. Kinijos civilizacija Hvanghės, arba Geltonosios upės, slėnyje susikūrė Kinijos civilizacija. Ši civilizacija išrado kompasą, popierių, paraką, sukūrė hieroglifų raštą, atrado arbatą. Kinija garsėjo ir šilku. Norėdami apsisaugoti nuo priešų, kinai pastatė Didžiąją kinų sieną.