Maždaug prieš 10 tūkst. metų baigėsi paskutinis Žemės ledynmetis. Žmonių gyvenime įvyko daug permainų (pasikeitimų). Viena svarbiausių permainų – žmogus išmoko įdirbti žemę. „Derlingajame pusmėnulyje“ žmonės pirmieji pradėjo dirbti žemę ir auginti gyvulius. „Derlingajame pusmėnulyje"" augo laukiniai kviečiai ir miežiai. Iš jų miltų žmonės kepdavo duoną. Bet žmonės dažnai būdavo alkani, nes prasimaitinti iš augalų rinkimo ir medžioklės buvo sunku. Ir tada žmonės suprato, kad gali patys auginti augalus. Jie išdegindavo miško plotą, kapliais supurendavo (padarydavo minkštą) žemę ir sėjo į ją grūdus. Taip atsirado žemdirbystė. Kai kurie žmonės pradėjo gyventi sėsliai (vienoje vietoje). Šuo buvo pirmasis gyvūnas, kurį žmonės prijaukino. Jis saugojo žmones nuo žvėrių ir priešų. Pirmaisiais naminiais gyvuliais tapo ožkos ir avys, vėliau buvo prijaukintos kiaulės, karvės, arkliai. Žmonės pradėjo laikyti (saugoti) gyvulius aptvaruose. Taip atsirado gyvulininkystė. Žemdirbiai jau turėjo turto, kurį reikėjo saugoti ir ginti nuo priešų. Todėl pradėtos statyti gyvenvietės su apsauginėmis sienomis ir grioviais. Kiti žmonės lipdė molinius indus, verpė, siuvo drabužius, gamino darbo įrankius, ginklus, papuošalus. Plito amatai. Pradėta lydyti (padaryti skystą) metalą. Pirmiausia imta lydyti varį. Iš vario amatininkai gamino tobulesnius įrankius, ginklus, papuošalus. Savo dirbinius jie mainė (keitė) į maistą, kitas prekes. Mainai palengvino gyvenimą.