Archeologija – tai mokslas, tiriantis žmonijos praeitį iš iškastų senovės radinių (darbo įrankių, ginklų, papuošalų ir kt.). Archeologai yra mokslininkai, tiriantys žmonijos praeitį. Jie tyrinėja įvairaus laikotarpio senovinius daiktus, gyvenvietes, kapavietes. Archeologai kasinėja žemę ar net dirba po vandeniu ieškodami žmonių palaikų (kaulų, kaukolių), darbo įrankių, ginklų, papuošalų, drabužių. Prieš pradedant kasinėjimus, būtina žinoti, kur galima tai daryti. Kartais archeologiniai radiniai randami atsitiktinai: juos iškasa namui pamatus rengiantys statybininkai ar išverčia žemę ariantis traktorius. Dažniausiai kasinėjimams archeologai ruošiasi ilgai ir kruopščiai. Archeologams padeda iš kosmoso ar iš lėktuvų darytos vietovės nuotraukos, elektroniniai prietaisai (pvz., metalo ieškikliai), kurie gali parodyti radinius po žeme, senoviniai rašytiniai šaltiniai, išlikę žemėlapiai. Kartais radinių surandama ir po vandeniu (pvz., nuskendusiuose laivuose). Archeologiniams tyrimams tinkama vietovė išmatuojama, aptveriama ir tik tada pradedama kasinėti. Visi radiniai yra surašomi, nufotografuojami ir ištiriami. Pagal rastas kokio nors daikto, statinio ar palaikų liekanas archeologai stengiasi juos rekonstruoti. Pvz., pagal rastą kaukolę rekonstruojamas (atkuriamas) seniai mirusio žmogaus veidas. Labai svarbu nustatyti radinio amžių. Tai padaroma tyrinėjant kultūrinius sluoksnius. Kuo daiktas senesnis, tuo giliau po žeme jis aptinkamas. Archeologų darbas ypač svarbus, nes padeda ištirti seniausią žmonijos praeitį, kai dar nebuvo rašytinių šaltinių.