1795 metais žlugus Lietuvos–Lenkijos valstybei, pirmieji iš Lietuvos išvažiavo Rusijos valdžios persekiojami 1794 metų sukilimo dalyviai. Jie apsigyveno Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, kai kurie JAV ir Australijoje. Po 1863–1864 metų sukilimo didelę dalį sukilėlių caro valdžia ištrėmė į Sibirą, taip Sibire atsirado pirmieji lietuviški kaimai. XIX amžiaus pabaigoje–XX amžiaus pradžioje daug lietuvių išvyko ieškoti darbo ir geresnių atlyginimų į užsienio šalis. Užsienyje lietuviai norėjo užsidirbti daugiau pinigų, ir grįžę į tėvynę nusipirkti žemės. Daugiausia žmonių išvyko į JAV, šachtose, skerdyklose dirbo pačius juodžiausius darbus. Kai kuriuose JAV miestuose atsirado lietuvių kvartalai, bažnyčios, parduotuvės, mokyklos. Užsidirbti pinigų lietuviai vyko ne tik į JAV, bet ir Pietų Amerikos valstybes: Braziliją, Argentiną. Vėliau lietuvius po pasaulį išblaškė karai. Labai daug nuostolių Lietuva patyrė po Antrojo pasaulinio karo. Vieni patys pasitraukė iš Lietuvos, nes bijojo sovietų valdžios represijų, kitus sovietų valdžia ištrėmė į Sibirą. Buvo ištremta tūkstančiai žmonių: mokytojų, rašytojų, verslininkų, ūkininkų. Dabar taip pat daug Lietuvos piliečių, palikę šeimas, draugus, išvyksta į užsienį geresnio gyvenimo ieškoti. Šiuo metu didelės lietuvių bendruomenės yra įsikūrusios JAV, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Ispanijoje. Dabartinė emigracija yra labai didelis nuostolis Lietuvai. Šalis netenka išsilavinusių, jaunų žmonių, mažėja gyventojų skaičius. Daug išvykusių žmonių pamiršta savo gimtąją kalbą, papročius. Emigraciją sunku sustabdyti.