1933 metų liepos 15 dieną iš Jungtinių Amerikos Valstijų Niujorko aerodromo pakilo lėktuvas „Lituanica“. Lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas pilotavo šį lėktuvą. Jie pasiryžo pirmą kartą perskristi Atlanto vandenyną ir nusileisti Kauno aerodrome. Lakūnų skrydis turėjo išgarsinti Lietuvos vardą visam pasauliui. Numatytą dieną drąsuolių laukė visa Lietuva. Lakūnai nuskrido 6411 kilometrų, perskrido Atlanto vandenyną. Tačiau 1933 metų liepos 17 naktį lėktuvas nukrito Vokietijoje, netoli Soldino (dabar Lenkija). Sudužusį lėktuvą ir abiejų lakūnų kūnus rado miške. Kodėl atsitiko ši nelaimė, iki šiol nėra tiksliai žinoma. Mokslininkai mano, kad nelaimės dieną oras buvo blogas: lynojo, buvo žemi debesys, rūkas, buvo blogas matomumas, todėl lėktuvas skrido žemai ir užkabinęs medžių viršūnes sudužo. Taip pat manoma, jog lėktuvą galėjo pašauti vokiečiai. Lėktuvo „Lituanica“ liekanos, lakūnų asmeniniai daiktai saugomi Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Anykščių rajone stovi didelis akmuo Puntukas. Lakūnams atminti jame iškalti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefai. Lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas prieš skrydį parašė testamentą Lietuvos žmonėms. Jame parašė, kad jie labai stengsis įvykdyti savo užduotį – lėktuvu „Lituanica“ perskristi per Atlanto vandenyną. Savo skrydį lakūnai aukojo Lietuvai, jie parašė, kad, jei perskris, tai bus geras pavyzdys kitiems geriems darbams. Nesėkmės atveju lakūnai prašo drąsių žmonių pratęsti jų darbus ir perskristi Atlanto vandenyną Lietuvos garbei.