Pirmojo pasaulinio karo metu nusilpo ir Vokietija, ir Rusija. Lietuviai nutarė pasinaudoti savo priešų silpnumu ir atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę. 1917 metais Vilniuje buvo surengtas lietuvių suvažiavimas. Jo dalyviai išrinko 20 žmonių Lietuvos Tarybą, kuriai vadovavo Antanas Smetona ir Jonas Basanavičius. Taryba turėjo rūpintis nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimu. 1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba priėmė nutarimą. Jame buvo skelbiama, kad Lietuva tampa laisva ir nepriklausoma valstybe. Šis svarbus Lietuvos istorijos dokumentas vadinamas Lietuvos Nepriklausomybės Aktu. Naujai susikūrusios nepriklausomos Lietuvos valstybės nepripažino didžiosios valstybės. Vokietija ir Rusija Lietuvos nepriklausomybės paskelbimu buvo nepatenkintos. Paskelbus Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, prasidėjo naujos lietuvių kovos už laisvę. Tautinė vėliava 1905 m. lietuvių suvažiavime Vilniuje buvo pradėta tartis, kokia turi būti tautinė vėliava. Jonas Basanavičius siūlė, kad labai tiktų istorinė LDK vėliava – raudonas fonas su baltu raiteliu. 1917 metais Lietuvos vėliavai paruošti buvo sudaryta speciali komisija. Komisija nusprendė, kad tautinė vėliava turi susidaryti iš trijų spalvų, vienodo pločio juostų: geltonos, žalios, raudonos. Geltona spalva reiškė saulę, žalia – gamtos grožį, laisvę ir viltį, o raudona – žemę, drąsą, už tėvynę pralietą kraują.