Po 1863 metų sukilimo pralaimėjimo Lietuvoje buvo sunkūs laikai. Daug sukilimo dalyvių ištrėmė į Sibirą, sugavo į rekrutus, atėmė žemę. 1864 metais uždraudė lietuvišką spaudą. Neleido rašyti, skaityti ir kalbėti lietuviškai, leisti knygas lotyniškomis raidėmis. Tik rusiškomis – graždanka. Uždarytos visos lietuviškos mokyklos. Naikino vienuolynus ir bažnyčias, vertė visus melstis cerkvėse, neleido statyti kryžių prie kelių. Caro valdžia norėjo, kad lietuvių tauta išnyktų. Lietuviai kovojo už tautos išlikimą. Neleido savo vaikų į rusiškas mokyklas. Gimtosios kalbos ir rašto vaikus mokė namie ir slaptose – daraktorių – mokyklose. Jie mokė vaikus lietuviškai skaityti, rašyti, kalbėti. Gauti lietuviškų knygų buvo sunku. Lietuvos patriotas vyskupas Motiejus Valančius organizavo lietuviškų knygų spausdinimą užsienyje – Mažojoje Lietuvoje. Knygas, spausdintas Ragainės ir Tilžės miestuose, knygnešiai slapta nešė į Lietuvą. Rusijos valdininkai knygnešius persekiojo, sodino į kalėjimą ir trėmė į Sibirą.