Sunkus buvo Lietuvos žmonių gyvenimas Rusijos imperijoje. Mūsų krašto žmonės nepasidavė priespaudai. Caro prašė, kad suteiktų Lietuvai daugiau laisvių. Caras atmesdavo visus prašymus. 1830–1831 metais Lietuvoje ir Lenkijoje kilo sukilimas prieš Rusijos imperiją. Sukilėliai pralaimėjo. Rusijos kariuomenė žiauriai numalšino sukilimą. Po sukilimo numalšinimo 1832 metais buvo uždarytas Vilniaus universitetas, daug bažnyčių, mokyklų. Valdžios įstaigose įvesta rusų kalba. Caras suprato, kad lietuviai ir lenkai nepasiduos, toliau kovos dėl laisvės. Todėl nusprendė 1861 metais paskelbti manifestą dėl baudžiavos panaikinimo. Baudžiauninkai tapo laisvi, tačiau gautą žemę turėjo išpirkti iš ponų. Bet kol išpirks, privalėjo eiti lažą. Bajorams ir valstiečiams nepatiko toks įstatymas. Todėl 1863 metais Lietuvoje prasidėjo naujas sukilimas. Sukilimui vadovavo Antanas Mackevičius, Zigmantas Sierakauskas, Kostas Kalinauskas. Sukilėliai pralaimėjo, nes buvo blogai ginkluoti, nemokėjo kariauti prieš didesnę Rusijos kariuomenę. Sukilimą malšino į Vilnių atsiųstas žiaurus generalgubernatorius Michailas Muravjovas. Sukilimo vadai buvo suimti ir nuteisti pakariant. Po sukilimo pralaimėjimo Lietuvos gyvenimas tapo sunkesnis. Buvo uždrausta lietuviškai skaityti, rašyti ir kalbėti.