Vilniaus universiteto profesoriai ir Žemaitijos bajorai XIX amžiaus pradžioje pradėjo žmonių švietimo darbą. Vilniaus universitete buvo tiriama Lietuvos istorija. Studentams suteikiamos naujausios mokslo žinios. Miesto žmonėms skaitomos viešos paskaitos apie naujausius mokslo atradimus. Tuo metu Dionizas Poška įkūrė pirmąjį Lietuvoje muziejų – Baublį. Baublyje D. Poška dirbo ir ilsėjosi. Čia jis sudėjo archeologinius radinius, istorinę medžiagą, senovės dievų atvaizdus, įžymių žmonių portretus ir daugiau kaip 200 knygų bibliotekėlę. Baublio eksponatai kėlė visuomenės patriotines nuotaikas, skatino tyrinėti Lietuvos istoriją ir kultūrą. Simonas Stanevičius ir Motiejus Valančius rašė lietuviškas knygas, Laurynas Ivinskis rengė kalendorius, Simonas Daukantas – Lietuvos istoriją lietuvių kalba „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“. Gyvendamas Rusijoje, Sankt Peterburgo mieste, Simonas Daukantas dešimt metų dirbo archyve. Pablogėjus sveikatai, grįžo į gimtąją Žemaitiją. Dėl ligos istorikas negalėjo toliau dirbti, todėl teko išeiti iš darbo. Neturėdamas kur gyventi ir pinigų, jis pradėjo keliones iš vieno gero žmogaus pas kitą, iš vieno miestelio į kitą. Gyvenimo pabaigoje istorikas mirė neturtingas, tačiau mums paliko daug iš kitų pirktų ir paties parašytų knygų. Kelias Lietuvos istorijas lietuviškai, pasakėčias, žodynus, vadovėlius, knygeles vaikams, knygas apie ūkininkavimą. Simonas Daukantas suprato, kad tėvynę išvaduoti galima ne vien su ginklu rankose. Labai svarbu šviesti žmones. Tik savo krašto istoriją žinantys ir gerbiantys, raštingi, išsilavinę patriotai gali išvaduoti Lietuvą iš Rusijos imperijos priespaudos.