1812 metų birželio mėnesį Napoleono armija įžengė į Vilnių. Lietuvos bajorai, miestiečiai ir valstiečiai galvojo, kad Napoleonas išvaduos Lietuvą nuo Rusijos priespaudos. Buvo sudaryta Lietuvos armija, kuri turėjo padėti prancūzams kovoti su Rusijos kariuomene. Napoleonas sudarė laikinąją Lietuvos vyriausybę, bet neleido jai valdyti krašto. Lietuvą valdė patys prancūzai. Lietuvos vyriausybė turėjo pasirūpinti, kad Napoleono kariuomenė gautų naujų kareivių, maisto ir pašaro arkliams. Vilniuje prancūzų kariuomenė trumpai pailsėjo ir žygiavo į Rusiją. Rusijoje Napoleono armija pralaimėjo karą. Žiemą nugalėta prancūzų kariuomenė vėl įžengė į Vilnių. Napoleono kareiviai buvo sušalę, išbadėję, sandėliuose ieškojo maisto. Daug karių nepajėgė nueiti iki maisto sandėlių, pavargę ir nusilpę, jie gulė gatvėse ir čia tuojau mirė nuo šalčio ir bado. Vilniuje nuo bado ir nusilpimo žuvo apie 40 tūkstančių Napoleono karių. Lietuvą vėl valdė Rusija. Liko baudžiava, prasidėjo gyventojų rusinimas. Rusijos valdžia Lietuvos gyventojams liepė mokėti didelę duoklę, vertė duoti maisto kareiviams ir rinko rekrutus į Rusijos kariuomenę.