XV amžiuje Europoje atsirado pirmosios spausdintos knygos. Prūsijoje gyvenančių žmonių tikėjimas skyrėsi nuo LDK žmonių tikėjimo. Lietuvoje dauguma buvo katalikai, o Prūsijoje – liuteronai. Katalikai meldėsi lotyniškai, o liuteronai – gimtąja kalba. Dauguma to meto Prūsijos gyventojų buvo lietuviai. Todėl Prūsijos kunigaikštis Albrechtas rūpinosi, kad lietuviai tikėjimo galėtų mokytis sava kalba. 1547 metais Prūsijos kunigaikštystės sostinėje Karaliaučiuje buvo išspausdinta pirmoji lietuviška knyga. Pirmąją lietuvišką knygą parašė Martynas Mažvydas, knyga vadinosi „Katekizmas“. Pirmoji lietuviška knyga buvo septyniasdešimt devynių puslapių. Knygos pradžioje buvo lietuviškai parašytas pirmasis eilėraštis, o kituose knygos puslapiuose buvo parašyta pirmoji lietuviška abėcėlė, rašto ir skaitymo pradžiamokslis, tikybos vadovėlis, skaitymėliai, bažnytinės giesmės su natomis. Martyno Mažvydo „Katekizmas“ labai svarbus Lietuvos kultūrai. Knygai pasirodžius, lietuvių kalba iš šnekamosios virto rašytine kalba. Vėliau išleista ir daugiau lietuviškų knygų ne tik Prūsijoje, bet ir visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.