1392–1430 metais Lietuvą valdė Vytautas. Jo valdymo metu Lietuva buvo labai didelė ir stipri valstybė. Lietuvos vakaruose bangavo Baltijos jūra, o pietuose – Juodoji jūra. Po krikšto ir pergalės Žalgirio mūšyje mūsų krašte gyvenimas gerėjo, didėjo miestai, miestuose gyveno amatininkai ir pirkliai. Turtingi bajorai statė mūrines bažnyčias ir pilis. Buvo kaldinami lietuviški pinigai – monetos, kuriamos parapinės mokyklos. Vytautas įkūrė didžiojo kunigaikščio raštinę, kurioje pradėti rašyti svarbūs dokumentai – metraščiai. Tuo laiku dokumentai buvo rašomi lotynų ir senąja slavų kalba, nes lietuviško rašto dar nebuvo. Bajorų giminės gavo savo ženklus – herbus. Lietuvos herbas – Vytis – tapo valstybės simboliu. Vytautas norėjo vainikuotis Lietuvos karaliumi, tačiau sutrukdė lenkai. Vytautas buvo įžymiausias iš visų Lietuvos valdovų. Jis vienas iš visų kunigaikščių už nuopelnus vadinamas Didžiuoju. Lietuvos valstybės simboliai Vytis – tai Lietuvos valstybės herbo ženklas, vaizduojantis raitelį, kuris reiškė stiprybę, raudona spalva – drąsą, mėlyna ir auksinė buvo valdovo spalvos. Vytauto valdymo metais Vytis tapo valstybės herbu ir buvo vienas seniausių herbų Europoje. Gediminaičių stulpai – tai valdančio valdovo ženklas. Pirmas juos pradėjo naudoti kunigaikštis Gediminas. Gediminaičių stulpai buvo Gedimino anūko asmeninis herbas. Vyčio kryžius – tai valdančio valdovo ženklas. Pirmas jį pradėjo naudoti krikštą priėmęs Jogaila. Vėliau Vyčio kryžių naudojo visi Jogailos palikuonys.