Senovėje žmonės stebėjo dangų. Jie matė, jog kas rytą saulė pateka, o vakare nusileidžia. Naktiniame danguje žmonės matė, kad keičiasi mėnulis, kartais jis būna didelis, apskritas, o kartais tik mažas gabalėlis matyti. Žmonės taip pat pastebėjo, kad pavasarį parskrenda paukščiai, atgyja gamta, o rudenį darosi šalčiau, dienos trumpėja, visa žaluma nyksta. Vėliau ateina žiema. Kitą pavasarį gamta vėl atgyja. Laikas nuo vieno pavasario iki kito pavadintas metais. Žmonės sukūrė kalendorių. Kalendoriuje žmonės pažymėjo įvairias šventes. Vienos šventės žymėjo ilgiausią ar trumpiausią metų dieną, kitos šventės rodė, kada parskrenda ar išskrenda paukščiai, kada reikia dirbti svarbiausius darbus. Žmonės matė, kad laikas sukasi ratu, todėl visos šventės kasmet kartojasi. Ratu sukosi ir visas žmogaus gyvenimas. Šeimos šventės žymėjo svarbiausius žmonių gyvenimo įvykius: gimimą, vestuves, mirtį. Senovinis kalendorius buvo kitoks nei dabartinis. Mūsų protėviai baltai nestatė bažnyčių ir nežinojo krikščionių Dievo. Jų tikėjimas vadinamas pagonybe. Protėviai garbino pasaulio kūrėją – Aukščiausiąjį Dievą, žaibų valdovą Perkūną, mirusiųjų valdovą Veliną, likimo deivę Laimą, žemės, augalų, žemdirbių globėją Žemyną, miško žvėrių globėją Medeiną, bičių ir šeimos globėją Austėją ir daug kitų dievų. Bėgo metai, Lietuva buvo pakrikštyta, pagonių dievai užmiršti, bet senosios pagoniškos šventės išliko. VĖLINĖS – mirusiųjų pagerbimo diena. Lapkričio 2 dieną. Svarbiausi papročiai: lankomi kapai, meldžiamasi už mirusiuosius, ant kapų deginamos žvakutės. Kodėl taip daroma? Norima prisiminti ir pagerbti mirusiuosius. KALĖDOS – trumpiausia metų diena, Kristaus gimimas. Gruodžio 25 dieną. Svarbiausi papročiai: prisimenami mirusieji, Kūčių vakarienei paruošiama 12 patiekalų, po vakarienės jaunimas žaidžia žaidimus. Kodėl taip daroma? Norima, kad diena vėl pradėtų ilgėti, kad ateinantys metai būtų sotūs, sveiki ir laimingi. UŽGAVĖNĖS – žiemos išvarymas. Vasario mėnesį. Svarbiausi papročiai: kepami blynai, vaikščiojama su kaukėmis, važiuojama į svečius, žaidžiami žaidimai, sočiai valgoma. Kodėl taip daroma? Norima, kad būtų geresnis javų derlius, aukštesni užaugtų linai, bitės prineštų daugiau medaus, būtų sotesni metai. VELYKOS – diena tampa ilgesnė už naktį, Kristaus Prisikėlimas. Kovo pabaigoje ar balandžio mėnesį. Svarbiausi papročiai: dažomi, ridenami margučiai. Kodėl taip daroma? Norima, kad metai būtų sveiki, geri ir laimingi. JONINĖS, RASOS – ilgiausia metų diena. Birželio 24 dieną. Svarbiausi papročiai: kūrenami laužai, šokinėjama per ugnį, jaunimas ieško paparčio žiedo, merginos pina ir plukdo upėje vainikus. Kodėl taip daroma? Norima, kad ateityje žmonės būtų sveiki, turtingi, apsisaugotų nuo blogų žmonių.