Kovos su priešais (vikingais)
Kovos su priešais (vikingais)
Seniausia dokumentuose paminėta kuršių gyvenvietė buvo Apuolės pilis. Pilį puolė vikingai. Aštuonias dienas nuo ryto iki vakaro pilies gyventojai gynėsi. Devintą dieną pilies gyventojai sumokėjo vikingams duoklę, tada vikingai pasitraukė. Karingi, sumanūs, kuršių jūrininkai taip pat daug kartų plaukė į vikingų šalį ir puolė jų pilis. Vikingai – tai dabartinių danų, švedų, norvegų protėviai. Daug kartų VIII–XII amžiais puolė kuršius, žiemgalius, prūsus. Vikingai buvo geri amatininkai, gabūs pirkliai, žemdirbiai, žiaurūs ir drąsūs jūrininkai. Laivais, kurių priekį puošė drakono galva, plaukiojo jūromis, upėmis ir ežerais. Nuplaukdavo į dabartinių rusų, anglų, prancūzų, italų ir net Amerikos indėnų žemes. Vikingų rašto ženklai vadinami runomis. Mokslininkai rado vikingų gyvenvietės liekanų Palangoje. IX–XII amžiais baltų gentis puolė ir slavai. Jų valdovai daug kartų puolė jotvingių ir lietuvių žemes. Su slavais kovojo ir latgaliai, sėliai, o prūsų ir jotvingių gentis puolė lenkai. Taikos metais baltų gentys su kaimyninėmis šalimis prekiavo.