Šviesos lūžimas – tai šviesos spindulių krypties pasikeitimas pereinant iš vienos skaidrios medžiagos į kitą. Šviesa lūžta dėl jos greičio pakitimo kitoje medžiagoje. Jeigu šviesos greitis sumažėja, tai lūžio kampas bus mažesnis už kritimo kampą, ir atvirkščiai – jeigu kitoje medžiagoje greitis padidėja, lūžio kampas bus didesnis už kritimo kampą. Šviesos lūžimą apibūdina šie dėsniai: krintantysis spindulys, lūžęs spindulys ir kritimo taške medžiagas skiriančiam paviršiui iškeltas statmuo yra vienoje plokštumoje; kritimo kampo sinuso ir lūžio kampo sinuso santykis tose dvejose medžiagose yra pastovus dydis, vadinamas santykiniu lūžio rodikliu. Optiškai tankesnės aplinkos lūžio rodiklis didesnis nei optiškai retesnės. Lęšių gamyba pagrįsta šviesos lūžimo dėsniais.